11-14 metu sportuojantys ir nesportuojantys moksleiviai


Sveikatos kursinis darbas. Sportuojančių ir nesportuojančių moksleivių vertybių formavimas.


Besikeičianti socialinė – ekonominė, kultūrinė aplinka, kurioje vietą užima ir sportas - požiūrį į sportuojančius paauglius. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose kūno kultūroje dalyvauja didelė dalis moksleivių. Sportinėje veikloje ugdoma paauglio asmenybė, kurios vertė yra ne vien fizinės ypatybės ir sportiniai rezultatai, bet ir teisingas pareigos, garbės, papročių, tradicijų, dvasinės kultūros vertybių, elgesio normų suvokimas (Karoblis, 1999).

Darbo objektas: 11 – 14 metų sportuojantys ir nesportuojantys moksleiviai.

Darbo tikslas: Išanalizuoti 11 – 14 metų sportuojančių ir nesportuojančių moksleivių darną.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti vertybių sampratos teorinius aspektus;

Apibūdinti sporto reikšmingumą mokleiviams;

Ištirti sporto reikšmę 11 – 14 metų moksleiviams;

Suformuluoti tyrimo rezultatus bei pateikti išvadas.

Darbo metodai:

Mokslinės literatūros analizė;

Duomenų rinkimo metodas: anketinė apklausa.

Vertybės tam tikros energijos rūšys, lyg varomoji jėga, kuri gali įtakoti individo veiksmus, sprendimus, pasirinkimus. Pats žodis „vertybė“ reiškia suvokimą, kad šis žodis siejasi su žodžiu vertė, vertingas. Visuomenėje analizuojama daugybė bendrų, individams pripažintų vertybių, ir kiekvienas žmogus turi jas savitas – tos, kurios būtent jam yra vertingos. Kiekvieną individą valdo individuali vertybių sistema, kurią formavo tėvai, papročiai, tradicijos, asmeninės savybės ir dar daugybė faktorių. Anot Vogt (1997), vertybės neaplenkia nei vieno individo - kiekvienas, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai pasirenka vertybes, nusistato prioritetus.

Individo gyvenime vertybė visada pirmiausia siejama su individualiu lygmeniu, t.y. asmeniniu pasirinkimu. Bendruoju aspektu vertybės yra susijusios su žmogaus fizinėmis ir buitinėmis reikmėmis, jos lemia kam ir kaip naudojami tam tikri objektai, kokią vietą jie užima individo gyvenime.

Visi žmonės sugeba atskirti blogį nuo gėrio, melą nuo tiesos. Tokiu principu individai įvertina savo ir kitų poelgius ir veiksmus. Visuomenėje aptinkama ta problema, kad individai nemokėdami įvertinti savo ir kitų elgesio - neturi nuovokos apie dorovės normas ir vertybes. Atsižvelgiant į tai galima daryti prielaidą, jog vertybės nulemia tolimesnę žmogaus veiklą, veiksmus ir jų elgesio kryptį. Held D., McGrew A; Goldblat D. ir kt. (2002) išskiria, kad tokį procesą atskleidžia visuomenės, kuriai individas priklauso ideologiją ir kultūrą, todėl jos tampa savotiška priemone, kurios pagalba pats žmogus vertina savo elgesį. Šis vertybių raiškos savitumas ir sudaro prielaidas įvairiems svarstymams ir interpretacijoms.

Tolerancijos ugdymas – vienas iš svarbiausių uždavinių formuojamų mokykloje. Šiuolaikiniame, ypatingai greitai kintančiame pasaulyje, kai nuolat keičiasi drabužių stilius, baldų ir muzikos stiliai, moksleiviai iš savo artimiausios aplinkos perima vienokius ar kitokius elgesio stereotipus. Augant šie susikurti stereotipai ir vaikų požiūris į vienus ar kitudalykus vis stiprėja. Bakonis ir kt. (2004) pabrėžia, kad susidūrus su kitokiu mąstymu, rengimosi ar muzikos stiliumi, neretai kyla įvairių reakcijų, pasireiškiančių replikomis, pašaipomis ar net patyčiomis ir smurtu. Todėl būtina ne tik šeimoje, bet ir mokykloje ugdyti moksleivių toleranciją į kitokią nuomonę, kitos rasės ar tikėjimo žmones (p. 62).

  • Sveikata Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2354 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sveikatos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 20 KB
  • 11-14 metu sportuojantys ir nesportuojantys moksleiviai
    10 - 4 balsai (-ų)
11-14 metu sportuojantys ir nesportuojantys moksleiviai. (2015 m. Birželio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/11-14-metu-sportuojantys-ir-nesportuojantys-moksleiviai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 12:01