11 klases literaturos knospektai


Asmens ir tėvynės ryšys xix a. literatūroje. Tautos praeities idealizavimas literaturoje. Pasididžiavimas istorija literatūroje. Meile tevynei radvanas. Kaip radvanas idealizuoja lietuva. Praeities vaizdavimas renesanso epochos lietuviu literaturoje. Radvano mazvydo ir dauksos tautos samprata renesanso literaturoje. Kaip vaizduojamas zmogus xvi - xviii,a lietuviu literaturoje. Zmogaus ir tevynes rysys m.dauksa. Radvanas ir maironis.

Lietuvių aprašymas. Jonas Radvanas (Renesansas, XVI a. ). Meilės tėvynei tema Jono Radvano poemoje „Radviliada“. Martynas Mažvydas (Renesansas, XVI a. ). Tikėjimo tema Martyno Mažvydo „Katekizmo” prakalboje. Mikalojus Daukša (Renesansas, XVI a. ). Tautinės tapatybės samprata M. Daukšos „Postilės“ „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“. Viljamas Šekspyras (Renesansas, XVI a. ). Meilės tema Šekspyro kūryboje. Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Barokas, XVII a. ). Mirties ir netvarumo tema M. K. Sarbievijaus kūryboje. Kristijonas Donelaitis (Apšvieta, XVIII a. ). Dievo tema Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“. Johanas Volfgangas Gėtė (Apšvieta, XVIII-XIX a. ). Pažinimo tema J. Gėtės tragedijoje „Faustas“. Adomas Mickevičius (Romantizmas, XIX a. ). Žmogaus santykio su kitu žmogumi tema A. Mickevičiaus kūryboje. Antanas Baranauskas (Romantizmas, XIX a. ). Asmens ir gamtos ryšys Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis”. Jonas Mačiulis-Maironis (Romantizmas, XIX a. ). Tauta ir gamta Maironio kūryboje. Vincas Kudirka (Realizmas, XIX a. ). Įsipareigojimo tėvynei tema Kudirkos kūryboje. Jonas Biliūnas (Realizmas, XIX-XX a. ). Moters tema J. Biliūnos apysakoje „Liūdna pasaka“. Juozas Tumas-Vaižgantas (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a. ). Asmuo istorijos ir politikos verpetuose J. Tumo-Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės”. Šatrijos Ragana (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a. ). Moters tema Šatrijos Raganos kūryboje. Vincas Krėvė-Mickevičius (Modernizmas, neoromantizmas XIX-XX a. ). Jausmo ir proto kova Krėvės dramoje „Skirgaila“. Balys Sruoga (Modernizmas, simbolizmas XX a. ). Valdovo drama Balio Sruogos dramoje „Milžino paunksmė”.


Renesanso epochos rašytojo Jono Radvanopoemoje „Radviliada" išryškėja meilės tėvynei tema. Savo poemoje „Radviliada“, parašytoje garsaus to meto LDK politinio veikėjo ir karvedžio Mikalojaus Radvilos Rudojo garbei, Jonas Radvanas išaukština lietuvių praeitį, lietuvių tautos pasiekimus ir gimtojo krašto gamtos didybę. Lietuvos istorijos įvykiai poemoje pasižymi didžiuliu estetiniu patrauklumu - jie pateikiami ypač šlovingai. Prieš skaitytojų akis LDK iškyla ne kaip pusiau laukinis, pelkėtas, brūzgynais užžėlęs kraštas, bet kaip didi valstybė ar netgi imperija. Rašytojas aprašo Lietuvą, ją idealizuoja, iškelia kaip didingą valstybę:„Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė/čia, plačiuose laukuose per kuriuos Lietuva nusidriekus." Taip pat Radvanas išsamiai aprašo Lietuvos gamtovaizdį. Čiaišaukštinami praeities didvyriai, kurie išplėtė gimtąjį kraštą iki bekraščių tolių nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Bekraščių erdvių vaizdavimas yra būdingas Renesano laikų literatūros bruožas . Pačios lietuvių žemės vaizduojamos sveikos, derlingos, kupinos visame kame pilnatvės. Jose savaime „lengva išmisti", nes čia stūkso galingos girios, viršūnėmis remiančios žvaigždynus, o šaknimis nusileidžiančios iki Stikso vėlių. Taip pat girios tampa tarsi ašim, aplink kurią sukasi visas pasaulis. Radvano vaizduojamos gūdžios girios simbolizuoja ne atsilikimą ir civilizacijos stoką. Jam girios yra Lietuvos didybės ženklas, pasididžiavimo šaltinis.

11 klases literaturos knospektai. (2014 m. Vasario 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/11-klases-literaturos-knospektai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:46