11 klasės santrauka


Lietuvių konspektas.

Martynas Mažvydas “ Katekizmas “ XVIa. rašė lietuvių. Mažvydo mokslas - tai tikėjimo tiesų mokymas. Jis pirmasis sukuria mums raštą. Temos Religija , Lietuvių literatūra , spauda , tėvynė , išskirtiniai dalykai , mokslas , patriotizmas. Daukša „ Postilė “( Prakalba į malonųjį skaitytoją ) XVIa. rašė lenkų. ) Sia Postile. Temos Lietuva , tėvynė , gamta. Temos Lietuva , žemė , tėvynė , dorybė , meilė , didvyriškumas. Temos Lietuva , tėvynė , tautiškumas , veikla , žmogaus tikslai. Temos filosofija , moralė , teisybė , vertybės , humanizmas , kerštas , gyvenimo prasmės klausimas , autoritetas , mirtis. K Sarbievijaus lyrika („ Lyrikos knygos “) XVIa. ). K Sarbievijus - lenkas , tipiškas baroko žmogus Barokinis asketiškas mąstymas Asketiškas - susilaikantis nuo visokių malonumų , nepaprastai sau griežtas , santūrus. Yra atsisakoma šlovės einant link mirties nes ji žmogui našta nereikalinga. Svarbiausia , kas žmogaus viduje tai dorybė. Ir Faustas pasiduoda savo aistroms , taip sugriaudamas Margaritos gyvenimą. Reikalauja jos sau. Temos Mokslas , gyvenimo prasmė , laimė , žmogus , dvylipumas , autoritetas jį atmeta , humanizmas , tyrinėjimas. Donelaitis religingumą laiko viena ( bene svarbiausia ) pasaulio pažinimo sąlyga. Tikintis žmogus laikomas teisingu. Tai įrodo ponų pavadinimas „ bedieviais ”,“ bėdžiais ”, kai jie nepasimeldžia prieš valgį. Aš manau , kad. Donelaitis savo kūriniu nori įtvirtinti per amžius sukauptas tautos moralines vertybes , išnaikinti ydas , išugdyti dvasinį tautos atsparumą. Temos Išmintingumas , darbai , dorybė , moralė , religija , darbštumas , filosofija , socialinė nelygybė , burai. Žavėjimasis gamtos grožiu , nuotaikų , protinių sugebėjimų nagrinėjimas Reiškęsi poezijoje , prozoje. Šis Adomo Mickevičiaus kūrinys parodo žmogaus jausmus , grožį , romantinį vaizdą , išgyvenimus.


Daukša prakalboje į malonųjį skaitytoją skatina LDK piliečius karščiau rūpintis gimtąją kalba ir ją skleisti. Jis skelbia naują požiūrį į gimtąją kalbą, įvardija ją kaip didžiausią tautos vertybę, kurią turime puoselėti. Įdomu ir tai, kad Daukša rašė, jog ne žemės derlingumu, drabužių skirtingumuar miestų, šalių gražumu gyvuoja tautoas. Jo manymu, gyvuoja tos, kurios išlaiko ir daugiausia vartoja savo kalbą, teigia, jog kalba yra vienintelis reikalingiausias dalykas, kuris mus vienija ir išlaiko bendrumą. Daukšos prakalbą taip pat galime laikyti lietuvių kalbos gynimo ir puoselėjimo monifestu, nes jo teiginiai ir velesniais amžiais neprarado aktualumo. Manau, M.Daukšos prakalba kartu yra pamokslaujanti ir siekianti, kad kiekvienas lietuvis skaitydamas bent kiek pamąstytų ar bent maža dalele bandytų išsaugoti Lietuvą ir jos kultūrą.

Radviliadoje išaukštinama Lietuvos gamta, pirmose eilutėse aprašo Lietuvą ne kaip niūrų, atstumtą, pelkėtą kraštą, okaip galingą Lietuvos kūnigaikštystę. Pasako, jog turime derlingą kraštą su daugybe girių ir tai mums kaip pasididžiavimas. Taip pat minimi miškų žvėrys, upės. Nepamiršta nusakyti Lietuvos dydžio, paminėti karinės galios ir tai, jog nesame bailių tauta, esame grėsmingi kariai iš prigimties. Minimas Vilnius, kaip gražiausia ir daugiausia gyventojų turinti sostinė.

Vincas Kudirka „Tautiška giesmė“ „Varpas“ (XIXa. Tautinio atgimimo laikotarpis)

Temos: Lietuva, žemė, tėvynė, dorybė, meilė, didvyriškumas.

Temos: filosofija, moralė, teisybė, vertybės, humanizmas, kerštas, gyvenimo prasmės klausimas, autoritetas, mirtis.

M.K Sarbievijus - lenkas, tipiškas baroko žmogus (Barokinis asketiškas mąstymas)

Asketiškas - susilaikantis nuo visokių malonumų, nepaprastai sau griežtas, santūrus.

Donelaitis artimas Sarbievijui (Pasineria asketiškuoju barokiniu keliu)

Dorybė jam svarbiausia vertybė, o meilę kelia į dangišką lygmenį

Žmogus turintis universitetinė kultūrą ir humanistinį išsilavinimą, daug dėmesio skyręs Lietuvai

Polinkis apmąstyti ir suvokti kaip žmogui reikia gyventi einant į mirtį (Teisino savo vienišumą, būdinga trapi egzistencija)

Lyrinis subjektas ruošiasi išeiti iš šio pasaulio.Yra atsisakoma šlovės,einant link mirties,nes ji žmogui našta,nereikalinga.Svarbiausia, kas žmogaus viduje,tai dorybė.

Žmogus ateidamas asketiškuoju keliu atsiremia į bibliją ( meilė ir mirtis) .

Du keliai: 1). Asketiškas ( Žmogui svarbu jo ne dabartinis gyvenimas, o tai kaip jam gyvent vėliau, einant link mirties. 2). Antras kelias, tai visko ėmimas iš gyvenimo, kada žmogus ieško tik pasitenkinimo ( pasirenka tenknti savo norus)

Temos: Dorybė, religija, Dievas, meilė, mirtis, Lietuva.

J.V. Getė „Faustas“(filosofinė tragedija) (XVIIIa. Švietimo epocha)

Temos: Mokslas, gyvenimo prasmė, laimė, žmogus, dvylipumas, autoritetas(jį atmeta), humanizmas, tyrinėjimas.

Kristijonas Donelaitis „Metai“ (poema) (XVIIIa. Švietimo epocha)

Žiūrėjo į gamtą, kaip į tobulą pasaulį, sukurtą Dievo

Temos: Išmintingumas, darbai, dorybė, moralė, religija, darbštumas, filosofija, socialinė nelygybė, burai.

Pabrėžę individualumą, emocianalumą, vaizduotę, racionlumą.

Žavėjimasis gamtos grožiu, nuotaikų, protinių sugebėjimų nagrinėjimas

Maironio poezija dvilypė: Patriotinė ir romantinė

Temos: Romantika, tėvynė (dirbant dėl tėvynės negalima tikėtis naudos)

Adomas Mickevičius „Romantika“ „Vėlynės“ „Ponas Tadas“ „Odė jausystėi“

(XVIIIa. Romantizmo epocha, rašė lenkų kalba)

„Tėvynė Lietuva, mielesnė už sveikatą“ (lygina, jog tėvyne lygiai tokia pati kaip sveikata, kol turi gyveni ir nevertini, tik netekęs supranti, ką tai reiškia).

Nesvarbu kokia kalba kalbi, svarbu suvokti kokiai tautai priklausai. (Mickevičius gimė ir gyveno LDK, todėl laikė save toliau lietuviu).

Poema pasakoja apie jaunuolio Tado gyvenimą, jo meilės intrigas, jausmus gimtinei. Kaip ir būdinga tikram romantizmo laikotarpio kūriniui, itin aukštinama meilė tėvynei. Patriotiški jausmai persismelkę visame kūrinyje.

11 klasės santrauka. (2016 m. Vasario 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/11-klases-santrauka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:27