15–16 metų futbolininkų šoklumo nustatymas taikant skirtingas matavimo metodikas


Kūno kultūros kursinis darbas.

15–16 metų futbolininkų šoklumo nustatymas taikant skirtingas matavimo metodikas.


Sportinis parengtumas – sukonkretinta žaidėjų gebėjimų, išugdytų kryptingo ilgalaikio sportinio rengimo vyksme, išraiška. Jį galima suprasti kaip sportinės veiklos raidą ir rezultatą, kuris rodo žaidėjo ypatybių (įgimtų ir įgytų), padedančių kuo geriau atlikti žaidimo veiksmus, išugdymo dydį (Stonkus ir kt., 1998, 2002; 2002, 2003).

Fizinis žaidėjų parengtumas – fizinių ypatybių, kompleksinių gebėjimų, judamųjų mokėjimų ir įgūdžių išvystymo lygis, laiduojantis darnią ir našią veiklą per pratybas ir varžybas (Stonkus, 2002). Daugelis autorių objektyviam sportinio parengtumo įvertinimui rekomenduoja testavimo metodą.

Nuo testavimo rezultatų, jų kaitos priklauso ir sportinio rengimo programų struktūra, turinys, metodai. Neanalizuojant taikomos sportinio rengimo programos, metodų įtakos futbolininkų parengtumo kaitai, neįmanoma tikslingai valdyti sportinio rengimo vyksmo, todėl ir pasiekti gerų, pastovių sportinių rezultatų.

15–16 metų amžiuje, augant raumenų masei ir jėgai, gerėja judėjimo funkcinės koordinacinės galimybės, ryški judesių harmonija, smarkiai didėja darbingumas. Labai svarbus uždavinys yra greitumo ypatybių apraiškų (judėjimo, technikos veiksmų atlikimo, reagavimo, perėjimo nuo vienos veiklos prie kitos) lavinimas, kartu lavinant ir lankstumą, koordinacinius gebėjimus (Stonkus, 2002, 2003).

Tiriamoji problema: Greitumo jėgos rodiklių nustatymui yra taikoma keletas skirtingų metodų: Abalachavo testas, šuoliai ant kontaktinės platformos, aukščiausio taško siekimas šokant į aušktį. Taikant minėtas geitumo jėgos įvertinimo metodikas autoriai skirtingai interpretuoja gautus duomenis, taip pat yra nuomonių skirtumas dėl objektyviausios metodikos. Plačiausiai naudojamos greitumo jėgos vertinimo metodikos yra dvi: kontaktinės platformos pagalba, bei aukščiausio taško siekimas šokant į aukštį.

Mūsų darbo tiriamoji problema yra: nustatyti rodiklių skirtumą šokant į aukštį, greitumo jėgos rodiklius matuojant minėtomis metodikomis.

Tyrimo aktualumas: Literatūroje esant pakankamai duomenų apie greitumo jėgos išlavinimo lygio nustatymą, naudojant kontaktinę platforma, tačiau literatūroje randama mažai duomenų apie greitumo jėgos (šuolio į aukštį) rodiklius, nustatant natūraliu būdu, siekiant aukščiausio taško. Todėl 15–16 m. sportininkų šuolio į aukštį rodiklių nustatymas natūraliu būdu yra aktualus teorijoje ir praktikoje.

2. Nustatyti geitumo jėgos išugymo lygį taikant natūralųjį šuolio į aukštį būdą (šuolis į aukštį siekiant aukščiausio taško).

Didelį vaidmenį vystantis žmogaus organizmui vaidina judėjimas, bei fiziniai pratimai. Per mažas žmogaus judėjimo aktyvumas neigiamai veikia organizmo vystymąsi. Įvairių organizmo sistemų veikla tiesiogiai priklauso nuo skeleto raumenų aktyvumo (ypač paauglystės amžiuje). Judėjimo aktyvumas pakelia darbingumą, stimuliuoja medžiagų ir energijos apytaką, visų organizmo sistemų ir funkcijų suaktyvėjimą.

Paauglystės amžius apima 10–16 gyvenimo metus. Šiame amžiuje paauglys fiziškai vystosi intensyviai ir tuo pat metu netolygiai. Paauglystės laikotarpis – tai organizmo audringo augimo ir vystymosi periodas, kai intensyviai auga kūnas, tobulėja raumenų aparatas, toliau vyksta skeleto kaulėjimo procesas. Tai aiškinama netolygiu fiziniu vystymusi: ypač intensyviai auga skeletas ir galūnės į ilgį, o krūtinės ląstos vystymasis atsilieka.

Širdies ir kraujagyslių sistema neatitinka amžiaus. Tuo metu padidėja širdies apimtis, ji tampa stipresnė, dirba galingiau, o kraujagyslių diametras reikiamai nepadidėja. Paaugliai gali pasidaryti irzlūs, padidėja jaudrumas, gali pasitaikyti efekto protrūkių (Grigaitė, 1986). Norint tiksliau nustatyti individualų išsivystymą, patartina atsižvelgti įvadinamąjį biologinį amžių. Tai surišta su tuo, kad kiekvienam organizmui būdingi saviti vystymosi etapai (Gailiūnienė, Kontvainis, 1998).

Pastaraisiais metais visą žmogaus postanalitinę ontogenezę bandoma skirstyti į 11 amžiaus grupių (Gailiūnienė, Kontvainis, 1998). Kad galėtume teisingai paruošti fizinių pratimų kompleksą savarankiškoms kūno kultūros pratyboms, būtinai turime gerai išmanyti pedagogikos, higienos, fiziologijos pagrindus. Reikia susipažinti su žmogaus organizmo sistemų veiklos ypatumais, įvairaus amžiaus periodais, sužinoti apie reakciją, pasireiškiančią organizmo sistemas veikiant fiziniams krūviams.

  • Kūno kultūra Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 34 puslapiai (6323 žodžiai)
  • Kolegija
  • Kūno kultūros kursiniai darbai
  • Microsoft Word 104 KB
  • 15–16 metų futbolininkų šoklumo nustatymas taikant skirtingas matavimo metodikas
    10 - 2 balsai (-ų)
15–16 metų futbolininkų šoklumo nustatymas taikant skirtingas matavimo metodikas. (2016 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/1516-metu-futbolininku-soklumo-nustatymas-taikant-skirtingas-matavimo-metodikas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:20