1848 – 1849 m. revoliucija Danijoje. Konstitucijos priėmimas ir parlamentinės santvarkos bruožai


Istorijos konspektas. 1848 – 49 m. Revoliucija Danijoje. Konstitucijos priėmimas ir parlamentinės santvarkos bruožai.


1800 šiaurės regione vyravo dvi stiprios karalystės: Švedijos karalystė, į kurios sudėtį įėjo Suomija, Švedijos Pomeranija ir Šv. Bartolomėjaus sala Karibų jūroje; bei Danijos karalystė, kartu su Šlėzvigu ir Holšteinu, su kuriuo jie buvo sujungti dinastiniais ryšiais, Norvegija, Farerų salomis, Islandija, Grenlandija, mažomis Vakarų Indijos kolonijomis ir keliais fortais Aukso krante.

Danijos karalystė XIX a. pradėjo būdama absoliutine monarchija. Čia nebuvo jokio tautos susirinkimo ar parlamento. Įstatymus kūrė karalius, o jo paskirti vadovai, stebėjų jų vykdymą. Deja, tuometinis jos karalius Kristianas VII (r. 1749-1808) turėjo psichinių sutrikimų, ir jis nesugebėjo tinkamai valdyti karalystės. Valdžia atiteko jo sūnui, princui Frederikui VI, kuris, anot šaltinių, buvo sumanus, darbštus, bet ne visai nuoseklus jaunas vyras, kuris prisiėmė lyderio vaidmenį 1784 perversme. Tiesa, jis, kaip ir daugelis Europos monarchų, nebuvo susidomėjęs rimtesnėmis politinėmis pertvarkomis.

  • Istorija Konspektai
  • 2014 m.
  • 4 puslapiai (1409 žodžiai)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 23 KB
  • 1848 – 1849 m. revoliucija Danijoje. Konstitucijos priėmimas ir parlamentinės santvarkos bruožai
    10 - 8 balsai (-ų)
1848 – 1849 m. revoliucija Danijoje. Konstitucijos priėmimas ir parlamentinės santvarkos bruožai. (2014 m. Gruodžio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/1848--1849-m-revoliucija-danijoje-konstitucijos-priemimas-ir-parlamentines-santvarkos-bruozai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:14