3 maršrutų kuro sanaudų analizė


Ekonomikos analizė.

Linijinė laivyba. Linijinės laivybos apibrėžimas ir linijų tipai. Krovos struktūra Klaipėdos uoste. Krovos apimtys ir kita Klaipėdos uosto veikla. Krovos apimtys ir ateities projektai Hamburgo uoste. Roterdamo uostas ir jo krovos struktūra. Keltas „Regina Seaways“ ir Ro-Ro laivai. Duomenys apie laivą. Ro-Ro/Pax tipo laivai. Jūrinis kuras šiuolaikinėje laivyboje. Jūrinio kuro rūšys. Aplinkos apsaugos reikalavimai. Jūriniai maršrutai. Klaipėda – Roterdamas. Roterdamas – Hamburgas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Jūriniame transporto sektoriuje esama situacija leido susidaryti trijų tipų laivybos rūšims: pramoninei, trampinei ir linijinei. Pramoninėje laivyboje krovinio savininkui taip pat priklauso ir tą krovinį gabenantis laivas. Linijinė laivyba išsiskiria keliais esminiais bruožais nuo aukščiau paminėtųjų:

viešai ar privačiai skelbiamas grafikas laivo einančio tarp nustatytų uostų;

sudaromos ilgalaikės sutartys tarp linijos operatoriaus ir uosto operatoriaus.

Linijinės laivybos pranašumai labiausiai pasižymi ten, kur yra didelės žmonių koncentracijos ir vyksta aktyvūs ekonominiai vyksmai. Esant šioms dvejoms sąlygoms, gali būti plėtojamas nuolatinis krovinių gabenimas, keleivių gabenimas, ar net turizmas. Priklausomai nuo linijos valdytojo ir uosto operatoriaus ekonominių interesų, šie mainai gali vykti įvairiais nuotoliais, tarp įvairių pasaulio šalių, todėl papildomai linijinė laivyba yra skirstoma remiantis kelionės atstumu:

Remiantis pavojingų krovinių gabenimo Ro-Ro tipo laivais kodeksu ( IMDG Code ), trumpoji jūrinė linijinė laivyba yra apibrėžiama kaip kelionė „ tarp uostų į pietus nuo Scaw/Lysekil linijos ir į vakarus nuo 150 rytų ilgumos arba Baltijos jūroje į rytus nuo 150 rytų ilgumos maršrutais, dėl kurių susitaria kompetentingos institucijos.“ Tokia laivyba vyksta uždaro tipo jūrose, kur yra nedideli plaukiojimo atstumai, ir kuriai paprastai yra priskiriami Ro-Ro tipo laivai. Krovinį paprastai sudaro automobiliai, geležinkelio vagonai ir kitos autotransporto priemonės, ar pavojingi kroviniai.

Tarpžemyninė jūrinė laivyba tai krovinio gabenimas dideliu atstumu, dažniausiai tarp žemynų atskirų šalių. Šias laivybos linijas dažniausiai aptarnauja didelių gabaritų PANAMAX ir POSTPANAMAX tipo laivai. Tokia laivybos rūšimi paprastai yra gabenamas žaliavinis, neapdirbtas krovinys Svarbu paminėti, kad tarpžemyninėje laivyboje didžiausia pelningumą užtikrina masinis krovinys, todėl yra būtina planuoti krovinio srautą taip, kad laivo krovinio gabenimo talpa būtų maksimaliai išnaudojama, ir būtų sumažintas, arba panaikintas laivo stovėjimas linijos eilėje.

Klaipėda, tai svarbiausias Lietuvos Respublikos transporto koridorius, jungiantis vakarų ir rytų rinkas. Šiame uoste yra sukuriama daugiau kaip 23 tūkst. tiesioginių ir netiesioginų darbo vietų, ir kuris generuoja 4,5 proc. viso Lietuvoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Uostas gali priimti sausakrūvius laivus kurių dedveito tonažas (DWT) gali būti didesnis nei 95000 tonų, ir tanklaivius, kurių DWT yra daugiau kaip 160000 tonų.

Klaipėdos uosto krovos dinamika yra labai plati. Tam, kad uostas galėtu aptarnauti laivus, kurie gabena įvairias krovinių rūšis, uosto teritorijoje buvo įkurta krovinio saugojimo infrastruktūra, kuria sudaro birių, šaldomu bei skystu krovinių saugojimo pastatai. Prie šios taipogi prisideda atviros bei dengtos saugojimo aikštelės. Žemiau yra pateikiama uosto krovos struktūra 2015 metais.

Žiedinėje diagramoje pateikta informacija rodo, kad Klaipėdos uosto krovą daugiausiai sudaro birūs kroviniai, bei naftos produktai. Duomenys rodo, kad krovos apimtis daugiausiai sudaro trąšos iš užsienio šalių. Galutiniai naftos produktai, skirti vidaus vartojimui, bei žaliavinė nafta, kuri yra apdorojama, ir vėliau pereksportuojama, kaip galutinis produktas, sudaro daugiau kaip 20% uosto krovos struktūros. Daugiau kaip 25% Klaipėdos uosto krovos apimčių sudaro kroviniai iš rytinių Lietuvos kaimynių. Šis faktas rodo, kad Klaipėda yra strategiškai svarbus uostas netik Lietuvai, bet ir kitoms užsienio šalims, todėl yra būtina palaikyti gerus tarpvalstybinius santykius.

  • Ekonomika Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3104 žodžiai)
  • Mokykla
  • Ekonomikos analizės
  • Microsoft Word 1636 KB
  • 3 maršrutų kuro sanaudų analizė
    10 - 8 balsai (-ų)
3 maršrutų kuro sanaudų analizė. (2016 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/3-marsrutu-kuro-sanaudu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:17