5-10 klasių moksleivių laisvalaikio praleidimo galimybės Klaipėdos rajone


Pedagogikos kursinis darbas.

Kas yra laisvalaikis? Laisvalaikio praleidimo formos. Moksleiviai ir laisvalaikis kaip praleidžiamas laisvalaikis. Aktyvus moksleivių laisvalaikis ir sveikata. Moksleivių laisvalaikio praleidimo galimybių sąsaja su socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Klaipėdos rajono savivaldybės 5-10 klasių moksleivių laisvalaikio praleidimo galimybės Organizuotas laisvalaikis. Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo organizacijos ir jų veikla. Klaipėdos rajono savivaldybės 5-10 klasių moksleivių laisvalaikio praleidimo galimybių tyrimo programa.


Kursinio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokios yra Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijų centrinių mokyklų 5-10 klasių moksleivių sveiko ir turiningo laisvalaikio praleidimo galimybės. Uždaviniai:

Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie aktyvų laisvalaikį ir jo įtaką sveikatai;

Išsiaiškinti, kaip socialiniai ir ekonominiai veiksniai veikia laisvalaikio praleidimo galimybes;

Sudaryti 5-10 klasių moksleivių laisvalaikio praleidimo galimybių Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijų centruose tyrimo programą.

Išsikeliama hipotezė, teigianti, jog socialiniai ir ekonominiai veiksniai daro įtaką moksleivių laisvalaikio praleidimo galimybėms.

Savišvieta – savarankiškas protinis lavinimasis, ugdantis valią, organizuotumą, darbštumą. Savišvietos įgūdžiai įgyjami mokykloje, šeimoje, kitose bendruomenėse ir išlieka visam gyvenimui. Savišvieta – tai įvairios literatūros studijavimas, teatrų, parodų, koncertų, paskaitų lankymas, eksperimentavimas, modeliavimas.

Kūryba – tai žmogaus veikla, kaip gamtos ir visuomenės materialinio ir dvasinio pertvarkymo procesas, formuojantis naujus objektus. Kūrybos elementų galima rasti ir buityje bei darbe, bet ypač skatinama laisvalaikiu.

Kontempliacija – didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas. Nors šioj būsenoje žmogus būna fiziškai pasyvus, dvasiškai jis gyvena aktyvų gyvenimą.

Rekreaciniu laisvalaikiu vadinamas laisvalaikis, skirtas sveikatai atgauti. Savo ruožtu jis dalinamas į aktyvų ir pasyvų. Pasyviu poilsiu laikoma būsena, kai žmogus kaupia energiją ir atstato darbo metu išeikvotas fizines ir dvasines jėgas. Nuvargus emociškai, organizmo pusiausvyrai atstatyti reikalinga fizinė veikla.

Socialiniai/demografiniai duomenys – individo asmeninę charakteristiką apibūdinantys veiksniai, kuriuos taip pat galima skirstyti į kelias grupes: demografinių faktorių grupė: amžius, lytis, sveikatos būklė, šeimos struktūra, kilmė tautybė, religija, rasė ir kita; socialinių faktorių grupė: socialinis statusas visuomenėje, užimtumas, socialinis aktyvumas, pajamos, išlaidos, dienos režimas ir kita; gyvenamojo regiono ypatybės: miesto, didelio miesto, miestelio ar kaimo vietovė, gyvenamojo regiono geografinė padėtis, dydis, perspektyvos.

Psichofiziologiniai duomenys apibūdina žmogaus elgseną lemiančius faktorius, jo santykį su kitais žmonėmis. Psichologiniai faktoriai atskleidžia fizines, dvasines savybes, žmogaus prigimties galimybes, jo vidinį pasaulį. Psichofiziologiniai faktoriai veikia žmogaus nuotaiką, darbingumą, sveikatą.

Visuomenės informuotumas apie aktyvų laisvalaikį, jo svarbą gyvenimiškoje aplinkoje iš esmės gali keisti žmonių gyvenimo stilių. Ypač tų, kurie neracionaliai leidžia laiką, netinkamai išleidžia pinigus. Žmogaus informuotumas – tai visuomenės švietimas laisvalaikio praleidimo klausimais jo aplinkoje, leidžiantis, įvertinus kitus faktorius, pasirinkti tinkamiausią laisvalaikio praleidimo būdą.

Gyvenimo būdas – tai šiuolaikinė, apibendrinanti žmogaus gyvenimo būdą koncepcija, taikoma marketinge, tiriant vartotojo elgseną, apibūdinanti žmogaus gyvenimo būdą visumoje. Tuo pačiu gyvenimo stilius apibūdina tai, kaip žmogus praleidžia laiką, likusį po darbo, mokslų.

Vienas iš laisvalaikio aplinkos situaciją charakterizuojančių ir visuomenės aktyviam poilsiui įtakos turinčių veiksnių yra valstybės vyriausybės politika, visuomeninių organizacijų veikla, laisvalaikio organizavimas.

Socialinė-psichologinė situacija apibūdina visuomenės, laisvalaikio organizavimo sferoje dirbančiųjų kompetenciją, profesionalumą, bendravimo kultūros lygį, teikiamų paslaugų kokybę.

Kultūriniai-etniniai faktoriai nusako, kaip situaciją paveikia įvairių infrastruktūrų, inventoriaus ir kitų išteklių nebuvimas (Vitkienė, E., 2008)

Aktyviam moksleivių laisvalaikiui priskiriama aktyvi veikla popamokiniuose būreliuose, jaunimo organizacijose, namuose su šeima, taip pat kitos galimose institucijose, pavyzdžiui, dienos centruose, kitose moksleivių ar jaunimo organizacijose.

Pasyvus laisvalaikis labiau veikia moksleivio emocinę sveikatą, pavydžiui, miego režimas padeda atgauti emocinę pusiausvyrą, atstato protinę veiklą. Aktyvus laisvalaikis, kitaip nei pasyvus, labiau stiprina fizinę moksleivių sveikatą, skatina fizinį aktyvumą.

  • Pedagogika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • Msmda
  • 25 puslapiai (6020 žodžių)
  • Universitetas
  • Pedagogikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 190 KB
  • 5-10 klasių moksleivių laisvalaikio praleidimo galimybės Klaipėdos rajone
    10 - 1 balsai (-ų)
5-10 klasių moksleivių laisvalaikio praleidimo galimybės Klaipėdos rajone. (2016 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/5-10-klasiu-moksleiviu-laisvalaikio-praleidimo-galimybes-klaipedos-rajone.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 24 d. 07:48