5-8 ir 9-12 klasių mokinių požiūris į sveikatos ugdymą


Sveikatos diplominis darbas. Pedagogikos studijų baigiamojo darbo santrauka. Įvadas. Skyrius. Pedagogo kompetencijos. Kompetencijos samprata. Pedagogo bendrosios ir specialiosios kompetencijos. Sveikatos edukologo samprata, bei pareigos ir atsakomybės. Skyrius. Sveikatos ugdymas mokykloje. Sveikatos ugdymo samprata. Sveikatos ugdymo įgyvendinimas mokykloje. Skyrius. Sveikatos edukologo mokinių sveikatos ugdymas studijų ir praktikos metu. Sveikatos edukologo kompetencijos paskaitu metu. Sveikatos edukologo kompetencijos praktikų metu. Išvados. Literatūros sąrašas. Summary.


Tyrimo tikslas – išanalizuoti sveikatos edukologo kompetencijas, vykdant mokinių sveikatos ugdymą mokykloje.

Sveikatos ugdymo bendroji programa bei jų turinys pastaruosius metus buvo ne kartą tobulinti, siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, tačiau jos įgyvendinimas mokyklose nėra sistemingai vertinamas. Mokykloje nėra įgyvendinami visi sveikatos ugdymo aspektai, nors kiekvienas mokytojas turėtų integruoti sveikatos ugdymo turinį į mokomuosius dalykus, tačiau tai vykdo tik dalis mokytojų, dažniausiai – etikos, kūno kultūros, biologijos, žmogaus saugos.

Išauginti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir psichiškai išsivysčiusį vaiką yra ne tik menas, bet ir mokslas, kurį tobulino daugelis kartų. Svarbu, kad vaikai ir jaunimas išmoktų sveikai gyventi, perimtų sveiką tautos dvasią. Šiuo metu svarbi problema, kaip užauginti sveiką vaiką, kuris būtų žvalus, darbingas, galėtų gražiai ir ilgai gyventi. (Zlatkuvienė, Proškuvienė, 1998).Visas vaiko gyvenimas grindžiamas sveikatos puoselėjimo, tausojimo, stiprinimo ir rūpestingumo įtvirtinimo idėjomis, realizuojamomis visose vaiko gyvenimo, ugdymo ir veiklos srityse. Ligšiolinė ikimokyklinė įstaiga skyrė per mažai dėmesio vaikų sveikatai, sveikos gyvensenos ugdymui, sveikatos stiprinimui fiziniu aktyvumu; dienotvarkėje – aktyviam poilsiui, organizmo grūdinimui, kūno priežiūrai, taisyklingos laikysenos ugdymui, plokščiapėdystės profilaktikai, patiriamoms traumoms. Todėl ji nepajėgė deramai atlikti svarbiausios misijos – ugdyti sveiką, gerai fiziškai išsivysčiusį, ištvermingą vaiką, atsakingą už savo ir kitų žmonių sveikatą ir darbingumą, gebantį rinktis tinkamą gyvenseną ir jaučiantį poreikį rūpintis savo sveikata, kūno stiprinimu ir jo sąsaja su dvasingumu; vaiką, pajėgų nesunkiai įveikti mokymosi krūvį mokykloje ir sąmoningai įvairiais būdais stiprinantį savo fizines ir dvasines galias, savarankiškai atliekant fizinius pratimus laisvalaikiu.(Petrauskienė, Ustilaitė, 2013). Kol jaunas, žmogus mano, kad jis visą laiką bus sveikas, pilnas energijos ir džiaugsmingai gyvens. Tačiau pažvelkime į mažą, ką tik gimusį kūdikį ir įsitikinsime, koks jis silpnajėgis, reikalaujantis priežiūros, globos ir didžiules atidos jo sveikatingumui ir stiprinimui. (Zlatkuvienė, Proškuvienė, 1998). Kol kas Lietuvoje nėra tikslingos i kryptingos vaikų sveikatos ugdymo sistemos nuo gimimo iki brandžios jaunystės, kai žmogus pajėgus sąmoningai pasirinkti gyvenseną, suvokti jos vertybes ir prioritetus. Kai tik vaikai šiek tiek ūgteli, tėvai dažnai nebeskiria jėgų ir dėmesio savo vaikų sveikatai, o pedagogai nėra pakankamai gerai parengti ir nemato reikalo tuo užsiimti. Dabartinėje mokykloje mokymosi krūviai didelis, vyrauja nejudrus gyvenimo būdas. Be to, vaikai nesijaučia saugūs. Jie negali būti sveiki, jei nekreipiamas dėmesys į fiziologinius, emocinius, socialinius poreikius, jei aplinka neskatina sveikai gyventi. (Adaškevičienė, 2004). Labai svarbu didinti sveikatos ugdymo prioritetą vaikų vertybių sistemoje, iš mažens ugdyti su jos išsaugojimu ir stiprinimu susijusias vertybines orientacijas, telkti tam darbui auklėtojų, tėvų, medikų, mokytojų ir visuomenės pastangas. Gerai ir aiškiai neįsisąmoninus šių vertybių, sunku tikėtis ugdymo sėkmės(Adaškevičienė, 1999).

Šią temą pasirinkau, kadangi šiais metais turėjome pedagoginę praktiką ir ji labai plačiai susijusi su mano tema, nes jos metu turėjau bendrauti ir ugdyti mokinių sveikatą. Praktikos metu aš bendravau su mokiniais, bei juos ugdžiau. Atliekant praktiką stebėjau pamokas ir kiek jose integruotas sveikatos ugdymas ir jos metu pastebėjau, kad dauguma mokytojų neugdo arba ugdo mokinių sveikatą nepakankamai, nors tai turėtų būti svarbu, nes tai sudaro ir dalį mokymosi rezultatų.Neformalioje aplinkoje bendraujant su mokiniais sužinojau, kokias klaidas daro jų tėvai ugdant jų sveikata. Pvz. Nepilnaverčiai pusryčiai: sumuštiniai su rūkyta dešra. Tokius pusryčius pavalgęs mokinys atėjas į mokyklą skundžiasi pilvo skausmais, tokių atvejų buvo ne vienas. Tai yra tėvų problema, nes jauno amžiaus mokinys dar nėra įsisavinęs racionalios mitybos pagrindų, todėl valgo tai ka jam gamina tėvai. Šie du pavyzdžiai buvo pagrindinė priežastis kodėl pasirinkau šią temą, nes mokiniams trūksta sveikatos žinių bei žmonių kurie su jais užsiimtų šiuo klausimu. Šiuo atveju aš sveikatos edukologas apžvelgsiu savo santykius su mokiniais ugdant jų sveikatos kompetencijas.

Tyrimo objektas – sveikatos edukologo kompetencijos.

Pedagogikos studijų baigiamojo darbo struktūra. Šį pedagogikos studijų baigiamąjį darbą sudaro: santrauka lietuvių kalba, įvadas, 3 skyriai, išvados, išvados, literatūros sąrašas, santrauka anglų kalba. Baigiamojo darbo apimtis – 29 psl.

5-8 ir 9-12 klasių mokinių požiūris į sveikatos ugdymą. (2015 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/5-8-ir-9-12-klasiu-mokiniu-poziuris-i-sveikatos-ugdyma.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:26