9 – 10 klasių mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sporto būreliuose motyvai


9-10 klasių mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sporto būreliuose motyvai. Dalyvavimo sportineje veikloje priezastys. Sporto motyvai. Mokiniu sportines veiklos motyvacija. Dalyvavimo ir nedalyvavimo sportinėje veikloje motyvai (priežastys)  . Dalyvavimo ir nedalyvavimo sportinėje veikloje motyvai. Neigiama sportines veiklos įtaka. Sporto bureliu itaka moksleiviams. Moksleivių sportavimo motyvų tyrimas..

Pedagogikos diplominis darbas. 9 – 10 klasių mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sporto būreliuose motyvai. Įvadas. Literatūros apžvalga. Sportinis aktyvumas yra svarbi mokinių fizinio aktyvumo dalis. Sportinė veikla: teigiami ir neigiami aspektai. Sportinės veiklos subjetyvios ir obektyvios sąlygos. Tyrimo metodai ir organizavimas. Tyrimo metodai. Tyrimo organizavimas. Tyrimo rezultati ir aptarimas. Motyvai lemiantys sporto būrelio pasirinkimą. Amžiaus tarpsnių ypatumai, darantys įtaką asmenybės ugdymui sportiniam rengimui. Socialinės aplinkos įtaka mokinių požiūriui į sporto pratybas. 9 – 10 klasių moksleivių dalyvavimo ir nedalyvavimo sporto pratybose motyvai. Išvados. Summary. Literatūra. Priedai.


Tyrimo objektas: 9 – 10 klasių mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo motyvai.

O. Batutis (2003) rašo, jog fizinis asmenybės ugdymas yra svarbus ir glaudžiai susijęs su psichologiniu asmenybės formavimusi. Dėl to vieno atskirti nuo kito yra neįmanoma, norint pasiekti efektyvių rezultatų. Neužtenka skatinti mokinių fizinį aktyvumą vien didinant kūno kultūros pamokų skaičių per savaitę, reikia atkreipti dėmesį į moksleivių požiūrį bei savijautą pamokų metu (2003).

Sportini aktyvumas yra svarbi mokinių fizinio aktyvumo dalis, o fizinis aktyvumas yra harmoningos asmenybės ugdymo sąlyga. Sportas pasaulio praktikoje yra ne tikvisapusiško jaunosios kartos ugdymo priemonė, bet jis glaudžiai susijęs ir su socialine kultūrine tikrove, padeda jauniems žmonėms išsiugdyti atsparių blogiui savybių. Be to, mokslo tyrimai įrodo teigiamą sporto poveikį fizinei organizmo brandai, ypač sveikatai. (Sporto mokslas, 2/ 2002, p. – 54)

Sportinės, kaip ir bet kurios kitos veiklos, varomoji jėga yra interesai ir motyvai. Jasiūnas (((((), Blauzdys, Jasiūnas ((((() tyrimais nustatė, kad gana daug kūno kultūros pamokose ir nepopamokineje fizinėje veikloje dalyvaujančių mokinių sikia palaikyti fizinę formą ir stiprinti sveikatą. Anot Koivulos (((((), taip pat egzistuoja ir kitos veiklos paskatos: malonumas sportuojant ir siekiant pergalės, įdomus laiko praleidimas. Sportinės veiklos motyvacija priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbią vietą užima amžiaus ir lyties ypatumai. Manoma, kad su amžiumi kinta sportavimo motyvai. Vis dėlto, nors moksliniai tyrimai įrodo teigiamą sportavimo įtaką dvasinei ir fizinei asmenybės brandai, sporto pratymas šiuo metu, tyrėjų duomenims, lanko nedaug bendrojo lavinimo mokyklų mokinių. Todėl aktualu nustatyti skirtingų lyčių mokinių, nelankančių sporto pratybų, priežastis, sportuoti skatinačius motyvus ir ieškoti priemonių sportiniam jų aktyvumui didinti. (Sporto mokslas, 2/ 2002, p. – 54)

Darbui organizuoti išbandyta anketa, apklausiant ((( mokinių, tada ji atitinkamai pakoreguota. Anketuota Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje. Apklausti ((( mokiniai, iš kurių buvo ((( vaikinų ir ((( merginos. Apklaustieji suskirstyti į dvi grupes: ( klasių ( ((( mokinių) ir (( klasių (((( mokinių).

Kaip minėta, sporto pratybas lankė (((((( apklaustų moksleivių, iš jų daugiau buvo vaikinų, nei merginų, tačiau šis skirtumas statistiškai nereikšmingas.

Sportuojančių ( klasių mokinių dalį sudarė labai panašus vaikinų ir merginų procentas (atitinkamai ((.( ir (( proc.), kiek mažiau sporto pratybas lankė (( klasių merginų. Šie tyrimai iš dalies patvirtina Kardelio ((((() gautus rezultatus – moksleivių fizinis aktyvumas mažėja pereinant į aukštesnę klasę.

Aukštėjant klasei sportavimo motyvai ima kisti ir svarbą įgyja valios ugdymas sportuojant bei sveikatos priežiūra. Deja, sportą kaip saviraiškos priemonę nurodo labai nedidelė moksleivių dalis ((.( proc. vaikinų ir (.( proc. merginų). Moksleiviai nelabai tikisi ateityje sportuodami užsidirbti pinigų – teigiamai į šį klusimą atsakė tik (.(proc. visų apklaustų vaikinų ir (.( proc. merginų. Šie moksleivių sportavimo motyvacijos rezultatai sutampasu Jasiūno ((((() bei Koivulos ((((() tyrimų išvadomis, kur sveikatos stiprinimas ir džiaugsmas sportuojant buvo paminėti kaip svarbiausi dlyvvimo sporte motyvai.

Neutrali. Sportas viso labo tik pramoga, reginys, žaidimas, todėl nėra reikšmingas visuomenei.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus susitikime su Vilniaus miesto olimpiečiais kalbėjo: Žmogų formuoja mokykla, religija, bet ne mažesnę reikšmę ir sportas – svarbi gyvenimo dalis. Sporto žmonių autorietas, sporto laimėjimai turi tarnauti jaunimui kaip šviesus pavyzdys – mes urime eiti į priekį nesižvalgydami atgal. (K. Miškinis, ((((, p.- (()

Galima išskiti keletą teigiamų sportinės veiklos aspektų. (K. Miškinis, (((()

Turttingai praleidžiamas laisvalaikis. J. A. Komenskis sakė, kad genai, širdis ir protas, kai nėra kur dėti laiko. Treniruotėse ir varžybose sportininkai praleidžia daug laiko prižiūrimas sporto pedagogo, bendraudamas ir bendrdarbiaudamas su juo. Turtingi ryšiai su treneriu ir treniruočių draugais turi didelę įtaką sportininko dvasiniam tobulėjimui, skiepija teisingai suprantamą garbės jausmą, išmoko padėti kitam, aukotis, dalytis, garingai kovoti ir pan. Sportas vaikams ir jaunuoliams irgi padeda atsispirti žalingai blogų draugų įtakai, neleidžia įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

  • Pedagogika Diplominiai darbai
  • 2010 m.
  • 45 puslapiai (9535 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos diplominiai darbai
  • Microsoft Word 702 KB
  • 9 – 10 klasių mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sporto būreliuose motyvai
    8 - 1 balsai (-ų)
9 – 10 klasių mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sporto būreliuose motyvai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/9-10-klasiu-mokiniu-sporto-bureliu-lankymo-motyvai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:10