A Mackus. Vienatvės ėjimo į mirtį motyvas Algimanto Mackaus kūryboje


A.mackus rasinys. Dvasine vienatve rasinys. Mackus skaidres. Zemininkai rasinys.

Lietuvių rašinys. Vienatvės ėjimo į mirtį motyvas Algimanto Mackaus kūryboje. "Zemininku" dvasine patirtis susiformavo dar lietuvoje. Jau iseivijos salygomis brendo tie poetai, kurie is gimtines nedaug ka teissiveze. Jie vadinami "bezemiu", kartais ir "neornamentuotos" kalbos karta. Pagrindinis jos atstovas yra algimantas mackus. Sie poetai jau nebegali atsiremti nei i namus, nei i gimtaja zeme, nes nebejaucia ju realumo. Suabejojama, ar zmogus apskritai turi koki nors dvasines atramos taska, ar gyvenimas tik nykuma ir beprasmybe. Labiausiai mackaus pasaulejauta pakeite staigus besiformuojancio pasaulio sugriuvimas, tevynes praradimas.


zemininku dvasine patirtis susiformavo dar Lietuvoje. Jau iseivijos salygomis brendo tie poetai, kurie is gimtines nedaug ka teissiveze. Jie vadinami bezemiu , kartais ir neornamentuotos kalbos karta. Sie poetai jau nebegali atsiremti nei i namus, nei i gimtaja zeme, nes nebejaucia ju realumo. Jo pasaulejauta skaudi, dramatiska, o kartais ir tragiska. Todel nenuostabu, kad mackaus kuryboje dazna yra visa mackaus bendrazygiu karta jautesi esanti istorijos auka, kuriai atimta galimybe realizuoti savo jegas, o zmogus jau ne zmogus, tik praeities nuolauzu ir griuvesiu karta. Lieka vienintelis saviraiskos budas, iprasminantis buvima cia ir dabar- poezija. Ir labai daznai ta poezija yra tarytum atausta ivairiomis mirties pasireiskimo formomis.

Viena is mirties formu- gimtosios zemes praradimas. Dar mitinis mastymas teigia, kad negali buti zmogaus be jo aplinkos. Gimtoji zeme- sventoji erdve, apgaubta saugumo aureole, sauganti mano pasauli nuo kito, svetimo, pazenklinto chaoso zenklu. Tik savoje zemeje imanoma prigimtine harmonija, is jos kyla kurybines jegos, ji- istoriniu namu simbolis.

Mackus viename eilerastyje rase: as niekada neturejau zemes del to ir 1952 m. Eiliu rinkinys pavadintas jo yra zeme . Zodzio jo vartojimas sukuria itampa, isplecia poetine erdve, zadina netikrumo, svetimumo ispudi. Zemes nera, ji toli, salta ir svetima, praradus rysi su gimtaja zeme, prarandamas rysys su namais ir gamta. A. Mackus, paklaustas, ar jis savo poezijoje turi namus, atsove: as nuomoju buta . Poetiniame pasaulyje visiskai isnyksta Lietuvos gamtovaizdis, jo detales. Dominuoja savokos- bendrybes be reiksmes atspalviu: ziedai, zole, lietus, sausra, krantas, smelis, jura.

Likes be zemes, smogus lieka pats su savimi ( pats sau zeme) ir sis naujo sukurti pasaulio neimanoma. Pirmiausia reikia paneigti, kas buvo sukurta kitu, ir is griuvesiu lipdyti tai, kas nauja. Is turimos patirties nuolauzu verta isaugojimo tik vaikystes patirtis. uzrasuose apie egzile a. Mackui vaikyste- sviesus metas: tegul neateina i ezera gerti juodi vabalai, tegul zmones dar leidzia vaikams pazaisti. As gerai zinau, ka reiskia netekti zaidimu. Tegul buna neatimtos vaikystes su zaidimais .

Atplesto nuo zemes ir prigimties zmogaus samoneje isirezia ilgesys, skausmas, kuris igyja nauja, simboline prasme. Norint atsikratyti praeikuriamos poetines tikroves zmogaus isisamoninimas, kad jis yra cia, dabar ir niekur kitur, taip pat reiskia mirti.

Aptartina ir antroji mirties forma- tikejimo mirtis, arba egzilis. Egzilis nera vienkartinis, baigtas savo zemes praradimo aktas. Egzilis is istorijos gileja zmogaus samoningume.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2010 m.
  • 5 puslapiai (1610 žodžių)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 8 KB
  • A Mackus. Vienatvės ėjimo į mirtį motyvas Algimanto Mackaus kūryboje
    9 - 2 balsai (-ų)
A Mackus. Vienatvės ėjimo į mirtį motyvas Algimanto Mackaus kūryboje. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/a-mackus-vienatves-ejimo-i-mirti-motyvas-kuryboje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:24