AB „Lesto“ pelno ir pelningumo analizė


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Pelno ir pelningumo teoriniai aspektai. Pelno samprata ir analizė. Pelno analizė ir veiksnių nustatymas. Pelningumas ir pagrindiniai rodikliai. AB „Lesto“ 2010 – 2014 metų pelno ir pelningumo analizė. Pelno (nuostolių) sudėties dinamikos ir struktūros analizė. Pardavimo pelningumo analizė. Turto pelningumo analizė. Grynojo pinigų srauto grąža iš pardavimų, turto ir kapitalo. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Darbo metodai: mokslinės teorinės literatūros ir informacijos šaltinių rinkimas, sisteminimas ir analizė. Pelno (nuostolio) ataskaitos, balanso ir pinigų srautų ataskaitos sisteminimas, lyginimas, grupavimas. Horizontalioji ir vertikalioji analizė, santykinių ir absoliučių rodiklių skaičiavimas ir analizė, gautų rezultatų aiškinimas, vertinimas, lyginimas, vidurkių skaičiavimas, visų skaičiavimų vertinimas ir interpretavimas.

Makroekonomikoje jis suvokiams kaip – skirtumas tarp pajamų už parduotas prekes ir panaudotų išteklių vertės, apskaičiuotas kaip alternatyviniai kapitalo kaštai, toks pelnas vadinamas ekonominiu pelnu. Makroekonomikoje pelnui nepriskiriamos palūkanos už skolintą kapitalą, bet priskiriamos pajamos už nuosavą kapitalą. Taigi, pelnas makroekonomikoje yra ekonominio pelno ir nuosavo kapitalo altenartyviųjų kaštų suma. (14)

Pelnas yra įmonės veiklos vertinimo kriterijus ir jos projektų finansavimo šaltinis. Pelnas yra labiausiai apibendrinantis įmonės veiklą rodiklis. Jis susijęs su visais įmonės veiklos rodikliais: turtu, kapitalu, įsipareigojimais, pajamomis, sąnaudomis ir kita. Jis parodo įmonės veiklą, ūkinių reiškinių vidaus ryšį: naujos technikos ir technologijos taikymo rezultatyvumą, darbo našumo didinimą, produkcijos savikainos mažinimą, tiek teigiamas, tiek neigiamas įmonės darbo ypatybes, tiek įmonės pasiekimus, tiek nesėkmes, todėl pelną galima vadinti įmonės darbo rezultatyvumo ir jos veiklos vertinimo matu. (6)

Įvairioje mokomojoje literatūroje yra minimos skirtingos pelnos rūšys (žr. 1 letelę). Be pateiktų pagrindinių pelno rūšių, yra išskiriamos dar šios:

2.Pelnas iki mokesčių – veiklos pelnas, plius kitos pajamos, minus visos priskaičiuotos palūkanos.

3.Apmokestinamasis pelnas – pelno suma, iš kurios mokami mokesčiai valstybei.

4.Pelnas po mokesčių – akcininkams likes pelnas, sumokėjus palūkanas ir mokesčius.

Analizuojant pelno sudėtį, svarbu nustatyti įmonės pelno šaltinius ir įvertinti veiklos sritis, kurios yra mažiausiai pelningos arba apskritai nuostolingos.

Rinkos ekonomikos sąlygomis daugiausia dėmesio skiriama pelno rodiklių prognozei ir segmentinei pelno analizei. Gamyba turi būti pelninga. Norint įgyvendinti šiuolaikinio dinamiško verslo iškeltus uždavinius, pirmiausia reikia visapusiškai išanalizuoti įmonėje vykstančius reiškinius, pelno kitimo dinamiką, sudėtį, struktūrą, išmanyti pelną formuojančius veiksnius ir jų įtaką įmonės veiklos finansiniams rezultatams (žr. 2 letelę).

Išorės veiksniai yra labiau makroekonominio pobūdžio ir jie daro įtaką įmonės plėtotei. Įmonės komercinę ūkinę veiklą, o kartu finanasinį rezultatą, veikia valstybės ūkinė politika, jos ekonominė sistema, vietinės veiklos sąlygos ir nagrinėjamos įmonės produkcijos paklausa. Apksritai visi šie veiksniai vienaip ar kitaip formuoja įmonės finansinį rezultatą. Jie padidina ar sumažina įmonės efektyvią veiklą rinkos sąlygomis. (6)

Pardavimo savikainos pasikeitimo įtaka pelnui nustatoma lyginant faktiško pelno rodiklį su pelnu, perskaičiuotu esant bazinei tam tikrų gaminių savikainai.

Produkcijos asortimento ir struktūros veiksnio įtaka ypač svarbi tais atvejais, kai tam tikrų gaminių pelningumas yra nevienodas. Jeigu dėl struktūrinių pokyčių įmonės pelningumas padidėja, tai įmonės kolektyvo nuopelnu laikoma tik tuo atveju, kai įvykdomas produkcijos asortimento planas. Šio veiksnio įtakai nustatyti taikomi keli metodai. Paprasčiausias metodas yra vadinamasis saldinis metodas. Jo įtaka nustatoma iš pelno pokyčio bendrosios sumos atimant apskaičiuotas pagal konkrečius veiksnius sumas. Dar galima taikyti analitinį būdą, juo apskaičiuojama:

pelnas esant faktinei produkcijos pardavimo apimčiai ir faktinei struktūrai;

Skirtumas tarp taip apskaičiuotų pelno sumų parodo struktūrinių pokyčių įtaką.

Visi apskaičiuoti veiksniai turi ne tik tiesioginę įtaką pelnui, bet ir yra glaudžiai tarpusavyje susiję, be to, dar lemia kitų veiksnių pasireiškimą. Pavyzdžiui, didesnes pardavimo pajamas lemia produkcijos gamyba, o produkcijos gamybai turi įtakos dar daugiau veiksnių tokių kaip: darbo našumas, geresnis darbo organizavimas, veiksmingesnis įrenginių panaudojimas ir kita. (5)

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 40 puslapių (9142 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 172 KB
  • AB „Lesto“ pelno ir pelningumo analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
AB „Lesto“ pelno ir pelningumo analizė. (2016 m. Balandžio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/ab-lesto-pelno-ir-pelningumo-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:11