AB „Vilniaus baldai“ pajamos, išlaidos, pelnas ir jo paskirstymas


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Teorinė dalis. Analitinė – metodinė dalis. Praktinė dalis. Išvados. Literaturos ir šaltinių sąrašas.


Šiame darbe aptarsiu, kas yra pajamos, sąnaudos, kaip jos pripažįstamos, kas yra pelnas, kaip jis apskaičiuojamas ir paskirstomas. Pajamas, sąnaudas ir pelną analizuosiu ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Praktinei analizei naudosiu įmonės AB „Vilniaus baldai“ veiklos duomenimis. Analizuosiu šios įmonės pajamų bei sąnaudų sudėtį, pelną. Pagal finansinių ataskaitų duomenis sudarysiu grafikus, nagrinėsiu pokyčius.

Mano darbo pagrindinis tikslas – išanalizuoti AB „Vilniaus baldai“ produkcijos gamybos ir realizavimo išlaidas, pajamas, pelną, tai įvertinti ir pateikti išvadas. Palyginsiu skirtingų metų pelno (nuostolių) ataskaitas.

Taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos mokesčio mokėtojo pajamos pripažįstamos realiu pajamų gavimo momentu. Taip pat Lietuvos mokesčio mokėtojo sąnaudos pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą, tačiau pripažįstamos tik tos mokesčio mokėtojo sąnaudos, kurios susijusios su pajamomis, realiai gautomis per mokestinį laikotarpį.

Pajamos įmonėse gali būti uždirbamos iš:

autoriniai atlyginimai – atlygis už įmonės ilgalaikio turto naudojimą, pavyzdžiui, patentų, prekybos ženklų, autorių teisių, kompiuterinių programų licencijų pajamos;

naudos įplaukos. Treciųjų šalių vardu surinktos sumos nėra įmonės gaunama ekonominė nauda nepadidina įmonės nuosavybės ir neįtraukiamos į pajamas.

Nebėra griežto reikalavimo skaičiuoti pajamas išsiuntus prekes, nes pajamų pripažinimui keliami ir kiti reikalavimai – pajamų sumos patikimo įvertinimo. Galimi atvejai, kai prekės išsiūstos, bet, jei yra didelių pagrįstų abejonių, kad už jas nebus apmokėta, pajamos gali būti ir nepripažįstamos išsiuntus prekes. Kaupimo principas išlieka, bet kaupiamos pajamų sumos turi būti pirmiausia pripažintos. Jeigu kyla abejonių, ar bus gautos į pajamas jau įtrauktos sumos, suma, kurią atgauti galimybių nebėra, pripažįstama sanaudomis, nors nekoreguojama jau pripažintų pajamų suma.

AB „Vilniaus baldai“ pajamos registruojamos 5 sąskaitoje (pagal sąskaitų planą). Jų sudėtis atsispindi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Pajamas sudaro:

Finansinės veiklos pajamos – finansavimo veiklos, kuri apima pinigų ir kitų finansinių išteklių judėjimą, panaudojimą, paskirstymą, pajamos.

pardavimo savikaina, kuri gali susidaryti iš parduotų prekių savikainos ir suteiktų paslaugų savikainos;

veiklos sąnaudos, kurios susidaro iš pardavimų sąnaudų, administracinių ir bendrųjų sąnaudų;

Palūkanos bankams yra nurašomos į veiklos sąnaudas, tačiau delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas yra nurašomi į įmonės nuostolius.

paskolų ir kitų kreditinių įsipareigojimų grąžinimui;

sumų pagal sutartis trečiųjų asmenų naudai mokėjimams.

Pardavimo savikaina - ūkio subjekto per ataskaitinį ir enkstesnius laikotarpius patirtos kintamosios išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.

Finansinės veiklos sąnaudos – pinigų ir kitų finansinių išteklių naudojimo, paskirstymo ir kitos sąnaudos, pavyzdžiui, palūkanų už banko paskolas.

Pelno mokestis – pelno dalis, sumokama į valstybės biudžeta, uždirbto mokėtojo veiklos šalyje ir užsienyje taikant teritorijos ir rezidentų principus, apskaičiuoto pagal Pelno mokescio įstatymo rekalavimus. Mokestinis laikotarpis Lietuvoje – metai, bet nustatyta tvarka mokami avansiniai mokėjimai, standartinis tarifas – 15 proc.

Bendrasis pelnas (nuostoliai) – ūkio subjekto veiklos ataskaitinio laikotarpio pajamos, skaičiuojamos kaip pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos skirtumas, kartais įvardijamos marža.

Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) – bendrojo pelno ir veiklos sąnaudų skirtumas.

Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai) – ūkio subjekto veiklos rezultatas, susidedantis iš tipinės, kitos, finansinės, investicinės veiklos pelno (nuostolių) sumos.

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą – pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnis, rodantis įprastinės veiklos pelno (nuostolių) ir pagautės bei netekimų suma.

b) kur buvo išleisti įmonės pinigai ataskaitiniais metais,

AB „Vilniaus baldai” misija – masinė kokybiškų korpusinių baldų gamyba.

Nuo 2006 m. kovo 06 iki 2007 m. gruodžio 31 d. AB „Vilniaus baldai“ dalyvavo ES remiamame projekte. Projektą organizavo  asociacija „Lietuvos mediena“.  Šiame projekte AB „Vilniaus baldai" dalyvavo partnerio teisėmis jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su kitomis 11 Asociacijos narių. Bendra šio projekto išlaidų suma – 2 326 969 Eu. Paramos fondo lėšos sudarė 1 363 138 Eu, o likusi dalis – 963 831 Eu - nuosavos projekto partnerių lėšos.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (4841 žodis)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 543 KB
  • AB „Vilniaus baldai“ pajamos, išlaidos, pelnas ir jo paskirstymas
    10 - 9 balsai (-ų)
AB „Vilniaus baldai“ pajamos, išlaidos, pelnas ir jo paskirstymas. (2016 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/ab-vilniaus-baldai-pajamos-islaidos-pelnas-ir-jo-paskirstymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:54