AB „Žemaitijos pienas“ finansinė analizė


Finansų kursinis darbas. Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Finansinė analizė. Finansinės analizės rūšys. Santykiniai rodikliai. Veiklos pelningumo analizė. Efektyvumo analizė. Mokumo analizė. Bankroto prognozavimo modeliai. Ab „žemaitijos pienas“ finansinė analizė. Akcinė bendrovė „Žemaitijos pienas“. Balansų analizė. Pelno (nuostolių) ataskaitų analizė. Santykinių finansinių rodiklių analizė. AB „Žemaitijos pienas“ bankroto tikimybės vertinimas. Išvados. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai.


Temos aktualumas. Žodis „analizė“ išvertus iš graikų kalbos reiškia „išskaidyti“. Finansinės informacijos skaidymas padeda nustatyti reiškinių priežastis. Pasak L. Juozaitienės (2000), finansinė analizė - tai dalis ekonominės analizės, kuri tiria ekonominius procesus įmonėje, jų tarpusavio ryšius bei veiklos rezultatus. Ši analizė atliekama remiantis įmonės apskaitos informacija ir padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių efektyvumą, numatyti trūkumus bei imtis veiksmų jiems pašalinti. Taigi, vienintelis būdas užtikrinti sėkmingą įmonės gyvavimą – tai nuolat kokybiškai ir sistemiškai analizuoti jos finansinę būklę.

Darbo metodai. Išanalizuoti literatūriniai šaltiniai, kuriuose yra aprašyta finansinės analizės esmė, įmonės finansinių ataskaitų analizė, taikant ekonominės analizės būdus, t.y. struktūros ir dinamikos analizė, taip pat santykinių pelningumo rodiklių analizė, atliktas palyginimas, grafinis vaizdavimas, apskaičiuota bankroto tikimybė, remiantis bankroto prognozavimo modeliais.

Finansinė analizė – tai visapusis ir objektyvus įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų tyrimas, siekiant padėti įmonės vadovybei pasiekti numatytus tikslus. Finansinės veiklos analizės pagrindinis šaltinis yra finansinės ataskaitos: balansas, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir aiškinamasis raštas. Todėl finansinė analizė neretai yra vadinama finansinių ataskaitų analize.

Pagrindinė informacija yra gaunama iš įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, tačiau dalį duomenų reikai paimti ir iš sąskaitų. Norint teisingai interpretuoti apskaičiuotus rodiklius, būtina nustatyti jų kitimą laike bei palyginti su pramonės šakos, kurioje veikia įmonė, vidutiniais rodikliais.

Santykiniai rodikliai yra labai svarbūs analizuojant įmonės finansinę veiklą ir lyginant juos tarpusavyje su ankstesnių metų rodikliais. Lyginant tos pačios įmonės finansinius rodiklius galima nustatyti ar įmonės finansinė veikla gerėja ar blogėja. Visų santykinių rodiklių apskaičiavimo formulės pateikiamos 1 priede.

Pagrindiniai pelningumo rodikliai, kuriuos nagrinėsiu šiame darbe yra:

Bendrasis pelningumas. Jis parodo, kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimo pajamų litui.

Veiklos pelningumas. Jis parodo, kiek veiklos pelno tenka vienam pardavimo pajamų litui.

Grynasis pelningumas. Šis pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimo pajamų litui.

Turto pelningumas. Rodo, kiek vienam turto litui tenka grynojo pelno.

Nuosavo kapitalo pelningumas. Jis parodo, kiek vienam nuosavo kapitalo litui tenka grynojo pelno.

Nuosavo kapitalo pelningumą skaičiuojant taip pat reikėtų naudoti vidutinę nuosavo kapitalo vertę. Kadangi tuomet yra gaunami tikslingesni pelningumai. (Aleknevičienė, 2011, p. 24 – 26)

Kiekviena įmonė privalo investuoti į turtą tam, kad galėtų efektyviai gaminti produkciją. Efektyvumo rodikliai parodo kaip efektyviai įmonė valdo savo turtą ir įsipareigojimus. Šie rodikliai yra skaičiuojami kartais ir dienomis. Dažniausiai naudojami efektyvumo rodikliai:

Atsargų apyvartumas. Jis parodo, kiek kartų per metus ar per kiek dienų per analizuojamą laikotarpį yra atnaujinamos atsargos.

Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo, kiek kartų ar per kiek dienų pirkėjai geba apmokėti skolas.

Skolų tiekėjams apyvartumas. Šis rodiklis rodo, kiek kartų ar per kiek dienų per analizuojamą laikotarpį įmonė sugeba įvykdyti įsipareigojimus tiekėjams, t.y. sumokėti jiems skolas. (Aleknevičienė, 2011, p. 30 – 31)

einamasis mokumas, kuris parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas viršija įsipareigojimus.

greitasis mokumas parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas, atėmus atsargas, viršija trumpalaikiu įsipareigojimus.

absoliutus mokumas rodo kokią dalį trumpalaikių įsipareigojimų įmonė gali sumokėti iš karto. Šis rodiklis yra labai svarbus įmonėms, kurioms gresia bankrotas.

Įmonių veikloje visuomet yra įvairių rizikos rūšių. Jų itin daugėja plečiantis rinkoms ir didėjant konkurencijai. Sėkminga įmonės veikla rūpi ne tik pačiai įmonei, bet ir investuotojams, akcininkams, bankams, pirkėjams, tiekėjams, ir kitiems verslo dalyviams. Viena iš šių rizikos rūšių yra įmonės bankrotas.

Šiame skyriuje bus atlikta akcines bendrovės ,,Žemaitijos pienas” finansinių ataskaitų analizė ir apžvelgta pasirinktos įmonės veikla.

Remiantis 2011 – 2013 m. įmonės „Žemaitijos pienas“ finansinėmis metinėmis atskaitomis (žr. 2 priedą), buvo atliktos balanso dinaminė ir struktūros analizės. (žr. 4 ir 5 priedus). Matome, jog 2011 metais ilgalaikis turtas paaugo 9 mln. Lt, o 2012 ir 2013 m. mažėjo. 2012 m. sumažėjo net 7 mln. Lt. Taip įvyko dėl to, kad generalinio direktoriaus įsakymu buvo pakeista minimali ilgalaikio turto vertė nuo 3 000 iki 500 Lt. Todėl didelė dalis mažaverčio turto, nurašyto į sanaudas, buvo perrašyta į ilagalaikį turtą ir nurašytos nusidėvėjimo sąnaudos.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (3997 žodžiai)
  • Kolegija
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 64 KB
  • AB „Žemaitijos pienas“ finansinė analizė
    10 - 10 balsai (-ų)
AB „Žemaitijos pienas“ finansinė analizė. (2015 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/ab-zemaitijos-pienas-finansine-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:54