Ab „Žemaitijos pienas“ rinkodaros veiklos analizė


Finansų kursinis darbas. Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Bendra informacija apie įmonę. Išorinė įmonės analizė. Vidinė įmonės analizė. Įmonės taikomos rėmimo priemonės. Įmonės rinkodaros strategija. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros sąrašas.


Taigi šiame darbe bus kalbama apie AB „ Žemaitijos pieno“ rinkodarą. Kokias prekes ši įmonė teikia, kas pagrindiniai prekių vartotojai, kokia jos situacija rinkoje ir t.t.

Darbo objektas: AB „Žemaitijos pienas“ rinkodara

Darbo tikslas: Išanalizuoti AB „Žemaitijos“ pieno rinkodaros veiklą

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti įmonės vykdomą veiklą;

Pateikti įmonės vykdomą rinkodaros sistemą;

Pateikti rekomendacijas.

Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė, mokslinių straipsnių analizė.

Pelno sumažėjimui įtakos galėjo turėti veiklos sąnaudų augimas ir beveik 22% padidėjusios vidutinės metų pieno supirkimo kainos. Todėl mažėjo visi pelningumo rodikliai. Kompanija turi biržoje supirkusi savas akcijas, kurios turi įtaką tik akcininkų balsų skaičiavimui, tačiau tos akcijos nepadidino grąžos akcininkams.

Nežiūrint to, AB „Žemaitijos pienas“ pelningumo rodikliai neauga, net mažėja. 2013 m. ir 2014 m. pradžioje bei galimai ateityje įtakos kompanijos veiklai turėjo ir turės santykiai su Rusija. Čia matysime mažėjančias pajamas. Kita pelningumo rizikai dalis yra pieno supirkimo kainų augimas. Šitą dalis pelnui atsilieps skaudžiausiai.

AB „Žemaitijos pienas“ pardavimai Lietuvoje mažėja. Aiškios ir stiprios tendencijos dar nematyti, bet egzistuoja rizika. Kompanija iš Lietuvos rinkos gauna apie pusę visų savo pajamų, o per 2013 m. šių pajamų dalis visose pajamose sumažėjo trimis procentiniai punktais. Bet augo Baltijos ir NVS bei Europos rinkose gaunamų pajamų dalis visose pajamose. Taip pat kompanija pardavė mažiau šviežių pieno produktų. Nestabili pajamų struktūrą neleidžia aiškiai vertinti kompanijos perspektyvų.

Prieš 5 metus, investuotojas, investavęs į AB „Žemaitijos pienas“ akcijas galėjo gauti 42% vidutinę metinę grąžą kasmet. Tokios grąžos dėl sumažėjusio kompanijos rentabilumo, mes nebesitikim. Rekomendacija yra akcijas LAIKYTI, tačiau perspektyva labiau neigiama negu neutrali.

Nuo 2014 m. pradžios AB „Žemaitijos pienas“ akcijų kaina pakilo +2,97%. Sektorinis indeksas B3000GI krito -1,12%, indeksas B3000PI krito -1,12%. Sektorinis indeksas B3500GI kilo +2,21%, indeksas B3500PI kilo +2,21%.

Kaštų struktūra. Lietuvos pieno sektoriaus dalyviai – gamybinės įmonės. Gamybos kaštai tokie kaip aprūpinimas medžiagomis ir įrengimais, gamyba, sandėliavimas ir pristatymas, sudaro apie 90 proc. visų kaštų. Kiti 10 proc. sudaro administravimo ir naujų produktų kūrimo kaštus. Nė vienas iš konkurentų neturi struktūrinių kaštų pranašumų, todėl įmonės nėra konkurencingos kaštų atžvilgiu. Kaštų struktūra nesukuria pridėtinės vertės nė vienai įmonių.

Rinkos konkurencingumas. Naudojant Porter (1980) pasiūlytą penkių jėgų rinkos analizę, pažvelkime į pieno produktų rinkos patrauklumą bei konkurencingumą.

Rinkos segmentavimas. Pirkėjai klasifikuojami į fizinius ir juridinius asmenis. Juridiniai asmenys skirstomi į konkrečias kategorijas: didieji prekybos tinklai, mažieji prekybos tinklai, pavieniai prekybos taškai, uždari tinklai ( ligoninės, kariuomenė, kalėjimas). Verslas (kavinės, restoranai, kitos maisto įstaigos). Fizinius asmenis prekės pasiekia tik per įmonių specializuotas parduotuves. Pieno pramonės produktus galime suskirstyti į tris grupes: pirminio būtinumo (pienas, varškė, grietinė, sviestas), išvestinės (fermentiniai sūriai, jogurtai, sūreliai, ledai) ir prabangos (Parmezano sūris, pelėsinis, ožkos sūris ir kiti). Pirmo būtinumo gaminius vartoja visos žmonių amžiaus grupės nepaisant pajamų dydžio. Išvestinius produktus vartoja žmonės gaunantys vidutines ir aukštas pajamas. Prabangos pieno produktus vartoja vidutines ir aukštas pajamas gaunantys vyresni žmonės.

Ekonominė aplinka. Svarbiausias rodiklis – vartotojų paklausa, kuri tiesiogiai priklauso nuo rinkų stabilumo, šiuo metu susidariusiai nelabai gerai ekonominiai situacijai krito akcijų kainos palyginus su 2012-2013 metais. Ekonominė aplinka yra vienas svarbiausių faktorių, kuris daro įtaką įmonių veiklos finansiniams rezultatams.

Demografinė aplinka. Lietuvoje dėl mažo gimstamumo ir didelės emigracijos gyventojų skaičius mažėja. Dėl šių priežasčių potenciali paklausa mažėja, todėl pieno perdirbėjai kasmet didina investicijas į naujų produktų kūrimą, marketingą bei reklamą, kad esami vartotojai didintų perkamų prekių krepšelį.

Aktyviai investuota į šiuolaikišką produkcijos pristatymą vartotojui, stengiasi net tik išlaikyti esamą vartotoją, bet ir pritraukti naujų;

Pripažinimas pieno rinkoje (apdovanojimas „Agrobalt 2014“);

Išorinė ir vidinė įmonės analizė leidžia manyti, kad įmonės vertė yra didesnė už esamą rinkos kainą, tai yra įmonės akcijos yra nepakankamai įvertintos rinkoje.

Kainos. Bendrovė siekia vykdyti lanksčių kainų politiką. Produktų kainos nustatomos įvertinus: Prognozuojamus kaštus ir produktų savikainą, Konkurentų kainas ir analogiškų produktų kainas rinkoje, Paklausos ir pasiūlos svyravimus, Siekiamo pelno dydį ir investicijų padengimą, Transporto išlaidas.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 19 puslapių (4431 žodis)
  • Kolegija
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 356 KB
  • Ab „Žemaitijos pienas“ rinkodaros veiklos analizė
    10 - 2 balsai (-ų)
Ab „Žemaitijos pienas“ rinkodaros veiklos analizė. (2015 m. Balandžio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/ab-zemaitijos-pienas-rinkodaros-veiklos-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:43