AB „Žemaitijos pienas“ veiklos analizė


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Įmonės aprašymas. Planavimas. Teorinė dalis. Praktinė dalis. Planavimo funkcijos realizavimas AB „Žemaitijos pienas“. AB ,,žemaitijos pienas‘‘ valdymas. Įmonių valdymo sistema ir funkcijos. Visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų taryba. Bendrovės valdyba. Bendrovės vadovas. Konkurencija. Tobula konkurencija[3,6]. Netobula konkurencija. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės. Pagrindiniai AB“Žemaitijos pienas“ konkurentai. Eksportas. Platinimas. Išvados. Literatūra.


Išsiaiškinti kas yra planavimas, kam jis reikalingas ir kodėl būtina planuoti.

Išanalizuoti AB „Žemaitijos pienas“ progresą artėjant bendrovės iškeltos misijos link.

Anot mokomosios literatūros autorių, galima išskirti keletą priežasčių, suteikiančių planavimui itin didelį poreikį: [11]

Būtinybė laiku susidoroti su permainomis. Akivaizdu, jog planuojant laiką, gamybos veiksmus bei numatant galimus nesklandumus ir būdus jų išvengti, labai tikėtina ne tik jų išvengti, bet ir rasti efektyviausius bei mažiausiai žalos turinčius sprendimus kritinėse situacijose, kitaip sakant, planavimas padeda prisitaikyti prie nuolat kintančios įmonės aplinkos. Žinoma, tai taip pat suteikia vadybininkui daugiau pasitikėjimo savimi, jei jam pavyksta sėkmingai suplanuoti savo veiklą ir išvengti nenumatytų ir papildomų lėšų reikalaujančių situacijų.

Planas disciplinuoja vadybininką. Didžioji dalis įmonių vadovų vadybininkams žodžiu ar raštu pateikia savotiškus planus: nurodo tai, kas iš jų yra laukiama, ką reikia atlikti ir, žinoma, terminą, iki kurio darbas turi būti padarytas. Tokiu būdu, planavimas yra naudojamas kaip kontrolės, priežiūros priemonė, kuri padeda susikoncentruoti į svarbiausius darbus ir taip padėti įmonei siekti konkrečių rezultatų.

Planavimas yra svarbus kaip socialinis veiksnys. Kiekvienas darbuotojas, vadybininkas ar vadovas turi turėti savo darbo planus, kuriais vadovaujasi kiekvieną darbo dieną. Tokiu būdu, į įmonės valdymą savotiškai yra įtraukiami praktiškai visi darbuotojai, tai jiems padeda pasijusti svarbiems, prisiimti dalį atsakomybės ir matyti būtent savo indėlį bendrovės veikloje.

Kokybiškas ir efektyvus planas vadovams reikalingas ne tik tam, kad jie patys jaustųsi labiau savimi pasitikintys ar padėtų susidaryti konkretų tikslą, bet ir tam, kad geriausiai galėtų paskirtyti išteklius bei darbuotojus ar suklydę, patyrę nesekmę galėtų analizuoti savo klaidas, rasti tą žingsnį, kuriame suklydo ir pasitaisytų. Planavimas padeda sujungti visus išteklius, veiksmus į visumą bei nukreipti juos į bendrą įmonės tikslą ir taip išvengti chaoso.

Tikslų užsibrėžimas. Svarbiausia yra tai, kad vadovai suvoktų tikslų svarbą, suprastų, kad užsibrėždami tikslus, keldami juos ir reikalaudami iš darbuotojų jų siekti daro bendrovės veiklą kryptingą, o tai jau iš dalies sudaro didžiąją dalį sėkmės.

Organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė. Lengviausia visą aplinką analizuoti pasitelkiant SSGG analizės metodą. SSGG – tai trumpinys, reiškiantis stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. Pagristai derinant stiprybes ir silpnybes bei galimybes ir gresmes formuojamas strategijos pagrindas.

Stretegijos parinkimas. Vadovai, žinodami konkrečius įmonės tikslus, įvertindami įmonės realią situaciją bei potencialią ateitį, pasirenka, suformuoja strategiją, kuria vadovaujasi visoje įmonės veikloje.

Rezultatų įvertinimas. Šiame planavimo žingsnyje yra apžvelgiami pasiekti rezultatai, vadovaujantis tam tikru planu. Išsiaiškinamos silpnosios vietos, kurias vertėtų patobulinti, įvertinima tai, kas pasiteisino geriausiai. Po šio žingsnio galima patobulinti įmonės planą ir sudaryti naują, geresnį, našesnį variantą ir jį realizuoti.

Aukščiausio lygmens vadovai yra tie žmonės, kurie sutelkia valdžią savo rankose, veda kompaniją pirmyn bei nustato pagrindines veiklos kryptis. Planavimo metu jie atsakingi už ilgalaikį planavimą: strateginius planus, stragijas, įmonės viziją bei misiją. Dažniausiai į šią grupę žmonių įeina vos keletas asmenų.

Strateginis planas – planas, apimantis strateginius tikslus, jiems pasiekti spręstinus uždavinius ir priemones. Strateginis planas – formalizuotas strateginio planavimo rezultatas.(Tamošiūnas A,. Vadybos funkcijos ir priemonės. 2013. Vilnius)

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Solveiga
  • 26 puslapiai (5927 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 237 KB
  • AB „Žemaitijos pienas“ veiklos analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
AB „Žemaitijos pienas“ veiklos analizė. (2017 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/ab-zemaitijos-pienas-veiklos-analize.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 16 d. 11:12