Abejonė ir kančia Mačernio poezijoje


Abejones ir kancia macernio poezijoje. V.macernis abejone ir kancia. Abejones ir kancia karo metu lyrikoje. Abejone ir kancia macernio poezija. Kancia ir abejone macernio sonetuose. Abejone ir kancia pastraipa. Macernis kancia. Vytautas macernis meiles kancia. Vytautas macernis kančios tema. V mačernis abejonė ir kančią.

Lietuvių rašinys. Abejonė ir kančia Mačernio poezijoje.


Vieninteliame užbaigtame poeto cikle „Vizijos“ plėtojamas lyrinio subjekto santykis su namais, su čia gyvenusiomis kartomis. Namai, vaikystė lyriniam subjektui – lyg prarastas rojus, tačiau vien gyvas jų prisiminimas jam teikia jėgų gyventi, suteikia pasitikėjimo savo pasirinktu keliu. Pirmojoje vizijoje skausmingai aprašomas lyrinio subjekto išgyvenimas, kuomet jo vaiski ir idealizuojama praeitis susipriešina su niūria realybe: „Ramu jau tėviškėj. Mėnulis pro klevus į kiemą žiūri;/ Naktis graži ir dieviškai skaisti./ Tik pas mane tamsus vidunaktis, tik pelenuos maža ugnelė gūri.“ Žodžiais „tik pelenuos maža ugnelė gūri“ lyrinis subjektas išsako, jog tik praeities dienų šviesi vizija jam teikia jėgų gyventi, vilties ir stiprybės nepasiduoti dabartyje. Trečiojoje vizijoje lyrinis subjektas jaučiasi praradęs tikėjimą, abejojantis, nepasitikintis savo jėgomis.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2014 m.
  • 1 puslapis (382 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 8 KB
  • Abejonė ir kančia Mačernio poezijoje
    10 - 4 balsai (-ų)
Abejonė ir kančia Mačernio poezijoje. (2014 m. Vasario 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/abejone-ir-kancia-macernio-poezijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:24