Absoliutizmas Vakarų Europoje


Istorijos savarankiškas darbas. Naujieji amžiai Absoliutizmas Vakarų Europoje teorija ir praktika.


Minia negali turėti teisių ir negali veikti, tai gali tik individai.

Visuomenės balsas – valdovas.

Taigi, Liudvikas XIV grįžęs į sostą turėjo atgaivinti aristokratų kovų išvargintą Prancūziją. Nei vienas Liudviko XIV pirmtakas rūmų dvaro visuomenėje nebuvo tokiu traukos objektu, kaip jis. Visiškai pasikeitė karaliaus ir aristokratijos jėgų pusiausvyra. Karalius priklausė aristokratijai, ji jam buvo reikalinga kaip visuomenė (aristokratija sudarė savo visuomenę). Tačiau tuo pat metu jis laikėsi tokio atstumo, kokį jį galėjo iškelti jo galios virš visų aristokratų. Aristokratija karaliui buvo reikalinga kaip institucija, sauganti neribotas asmenines karaliaus valdžios galias. Taip pat yra tendencija išlaikyti aristokratiją priklausomą nuo karaliaus, jam tarnaujantį, tačiau skirtingą nuo kitų sluoksnių luomą, tinkamą būti artima karaliaus visuomene. Prancūzijoje nuo seno kovojo aristokratija ir karaliai. Karalių naudai aplinkybės. Tai yra galia, kurią jie įgijo faktiškai. Tai lėmė atskirų karalių pastangos, gebėjimas atsiskirti ir tapti nekontroliuojamais. Karalių gabumai ( nuo Henriko IV valdymo) davė šansą iškelti savo galias, taip sudrebinant aristokratijos galios ir įtakos pagrindą. Ypač artimi karaliui buvo vadinamieji „didieji“ aristokratai (aukštoji aristokratija – hercogai, princai). Jie buvo dvaro aristokratijos dauguma. Aristokratijos centras – karaliaus giminaičiai.

Absoliutizmas Vakarų Europoje. (2015 m. Birželio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/absoliutizmas-vakaru-europoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:41