Adaptacijos ir prisitaikymo reakcijos farmakologija


Farmakologijos aprašymas.

Prisitaikymo , arba adaptacijos – kompensacijos , reakcijos santrauka. Pritaikymo arba adaptacijos. Skiriama. Adaptacija siaurąją prasme. Pritaikymas – tai rūšiai būdingas reiškinys , turįs tikslą ją išsaugoti. Arba sutrikusioms organizmo. Funkcijoms pakeisti arba išlyginti. Sutrinka fiziologinė organizmo. „ pavaduojamoji “. Ne visuomet sutrikusi funkcija. Kompensacinių procesų fazės. Pradinė , arba avarinė. Išsekimo arba dekompensacijos. Prisitaikymą per ligą. Funkcija stiprėja , nes. Skiriama adaptacinė , arba fiziologinė. Baigtis ir funkcinė svarba. Normalių organizmo struktūrų sumažėjimas prisitaikant prie fiziologinių ar patologinių sąlygų. Vietinė patologinė atrofija. Dėl mažėjančio aprūpinimo krauju. Dėl sutrikusios inervacijos. Dėl nepakankamos hormoninės stimuliacijos. Skiriama fiziologinė regeneracija – nuolatinis atsinaujinimas. Intraląstelinė ir ląstelinė. Reparacija reparacinė regeneracija –. Fibrozė arba randas. Epitelio regeneracija. Dengiamajam epiteliui. Liaukinių organų epitelio. Pumpuravimo ir autochtoniniu. Jungiamojo audinio regeneracija. Kaulinio audinio regeneracija. Preliminarinis , rumbas. Kremzlinio audinio regeneracija. Raumeninio audinio regeneracija. Nervinio audinio regeneracija. Trauminėmis amputacinimis neuromomis.


2. Kompensacija – tai reakcijos ir mechanizmai arba sutrikusioms organizmo ultrastruktūrų, ląstelių, audinių bei organų funkcijoms pakeisti arba išlyginti. Jie prasideda, kai sutrinka fiziologinė organizmo veikla. Kompensacija organizme dažniausiai yra „pavaduojamoji“, t.y. atsigamina struktūros arba sustiprėja likusių nepažeistų struktūrų veikla. Pvz.: pašalinus vieną inkstą, likęs inkstas dirba stipriau ir jau po 4–8 dienų azotinės medžiagos pradeda išsiskirti normaliai. Kai yra pažeisti širdies vožtuvai (širdies yda), įprastinė arba jai artima kraujotaka užtikrinama sustiprėjus kitų širdies dalių veiklai. Žmogus, turįs tokią ydą, jaučiasi sveikas, yra darbingas, todėl pažeidus organizmą, tam tikrą laiką gali nebūti pastebimų liguistų reiškinių. Tačiau ne visuomet sutrikusi funkcija visiškai kompensuojama. Pvz.: progresuojant vožtuvų pažeidimui, tam tikrų širdies dalių darbas nors ir stipresnis, nepajėgia užtikrinti normalios kraujotakos; išryškėja sutrikusios funkcijos požymiai – subkompensacija ir galiausiai dekompensacija. Gyvybiškai svarbių organų (pvz.: širdies, inkstų) nepakankamumas esti organizmo mirties priežastis.

2. Įsitvirtinimo fazė, kai jau yra susidariusi reliatyviai tvirta kompensacija.

3. Išsekimo arba dekompensacijos, kuriai būdinga išsekę kompensaciniai mechanizmai ir prasidėjęs funkcijos nepakankamumas.

Sutrikusios funkcijos gali būti kompensuojamos įvairiomis dirbtinėmis priemonėmis: operuojant, protezuojant, persodinant organus ir t.t.

Prisitaikymo reakcijos – tai genetiškai apibrėžta automatinė organizmo organų ir sistemų savireguliacijos veikla. Didžiausią vaidmenį tame atlieka neurohumoralinė sistema. Ji palaiko santykį tarp vietinių ir bendrinių pakitimų. Hormonai šias reakcijas ne tik pagreitina, bet padaro ilgalaikėmis.

Dėka adaptacinių reakcijų galimas organizmo ir aplinkos vientisumas. Tačiau tam tikrais atvejais jos gali sukelti patologinius procesus bei ligas, pvz.: vietovėse, kuriose mažai jodo, žmonėms padidėja skydliaukė – endeminė struma. Ji gamina daugiau tiroidinių hormonų – tai prisitaikymas. Tačiau tokia liauka, ypač susidarę jos mazgai, spaudžia gretimus organus – tai neigiamas reiškinys. Be to, iš šių mazgų gali prasidėti piktybinis navikas ir kt. Panašiai yra su endoinfekcija. Žmogaus organizmo simbiozė su daugybe mikroorganizmų, vegetuojančių viršutiniuose kvėpavimo takuose, žarnyne ir kitur, yra viena iš jo prisitaikymo prie aplinkos formų. Užtenka tik prisiminti kokia galinga pagalbinė fermentų sistema yra žarnyno mikroflora. Tačiau tam tikromis sąlygomis ši flora virsta patogenine ir sukelia kvėpavimo ir virškinimo trakto infekcines ligas.

I. Davidovskis rašo apie prisitaikymą per ligą. Tipiškas pavyzdys – poinfekcinis imunitetas. Pvz.: persirgę tymais asmenys yra neimlūs tymų virusui. Tuo pagrįstas skiepijimas vakcinomis ir serumais.

Prisitaikant sustiprėja arba susilpnėja organizmo struktūrų (ultrastruktūrų, ląstelių, audinių, organų, jų sistemų) funkcija. Sustiprėjus funkcijai vystosi hipertrofija, hiperplazija, sumažėjus – atrofija.

Tačiau taip organo veikla suaktyvėja neilgam, nes organizme nėra visai nedirbančių atsarginių struktūrų, o sutrumpėjus atsigavimo laikotarpiui, stipriai dirbančios struktūros greitai išsenka. Todėl, prasidėjus adaptacijos reakcijoms, ne tik greičiau atsinaujina esamos struktūros, bet jos taip pat padidėja (hipertrofija) arba jų padaugėja (hiperplazija), tam, kad būtų patenkinti organizmo poreikiai. Pvz.: pašalinus vieną inkstą, antrasis didėja.

Visas adaptacinis persitvarkymas vyksta molekuliniame lygyje, kur vyksta sintezė ir energijos vartojimas. Jos prasideda metabolizmo poslinkiais. Padidėja mitochondrijų, endoplazminio tinklo, miofibrilių apimtis ir kiekis, padidėja branduolys, pagausėja citoplazmos. Padidėjus ir pagausėjus ląstelėms – padidėja organai. Šį pokyti galima pamatyti plika akimi. Pvz.: sportininkų raumenynas didesnis, padidėja inkstas, kai kitas nesusiformuoja arba po pašalinimo operacijos.

  • Farmakologija Aprašymai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • Joana
  • 9 puslapiai (3295 žodžiai)
  • Kolegija
  • Farmakologijos aprašymai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Adaptacijos ir prisitaikymo reakcijos farmakologija
    10 - 1 balsai (-ų)
Adaptacijos ir prisitaikymo reakcijos farmakologija. (2016 m. Spalio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/adaptacijos-ir-prisitaikymo-reakcijos-farmakologija.html Peržiūrėta 2017 m. Balandžio 28 d. 22:50