Administracinė teisė teisės šaka


Teisės konspektas. Adm. Teisė kaip teisės šaka. Adm. Teisės normos. Adm. Teisiniai santykiai. Viešojo adm. Sąvoka ir esmė. Viešojo adm. Principai. Vykdomosios valdžios institucijos. Lr prezidentas. Lr vyriausybė. Lr ministerijos ir kitos centrinės vykdomosios valdžios institucijos. Lr teritorijos adm. Vienetai. Regioninė plėtra. Apskričių ir savivaldybių valdymo institucijos. Piliečiai ir užsieniečiai. Valstybės tarnyba ir valstybės tarnautojai. Nevyriausybinės organizacijos. Viešojo adm. Formų ir metodų samprata ir rūšys. Viešojo adm. Aktai. Teisėtumo užtikrinimo viešajame adm. Būdai. Viešojo adm. Kontrolė. Teismo kontrolės funkcijos viešajame adm. Viešojo adm. Institucijų vykdoma adm. Priežiūra. Prašymų, pareiškimų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimas viešojo adm. Ir kitose institucijose bei įstaigose. Adm. Teisiniai režimai. Krašto apsaugos valdymas. Valstybės saugumo valdymas. Vidaus reikalų tvarkymas. Teisingumo valdymas. Užsienio reikalų valdymas.


9 tema. LR ministerijos ir kitos centrinės vykdomosios valdžios institucijos

Ministerijos yra centrinės šakinės kompetencijos valstybinio valdymo institucijos, vadovaujančios joms pavestoms valstybinio valdymo šakoms. Tų šakų pagrindas – objektyviai susiformavusios gamybos, aptarnavimo, socialinės – kultūrinės ar politinės veiklos šakos. Ministerija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu. Tai biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra 13 ministerijų. Tai: Aplinkos ministerija. Finansų ministerija. Krašto apsaugos ministerija. Kultūros ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Susisiekimo ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija. Švietimo ir mokslo ministerija. Teisingumo ministerija. Ūkio ministerija. Žemės ūkio ministerija. Užsienio reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministerija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnį, ministerijas vyriausybės siūlymu steigia Lietuvos Respublikos Seimas. Ta pačia tvarka jos yra ir panaikinamos. Tokiais atvejais Seimas priima įstatymus. Kiekviena ministerija turi savo administraciją. Ją sudaro prie ministerijos esantys departamentai (pvz., muitinės departamentas), vadovaujami direktoriaus, taip pat skyriai, bei kiti padaliniai. Prie ministerijų gali būti Vyriausybės steigiami ir kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos (pvz., konkurencijos ir vartotojų tiesių gynimo tarnyba) bei inspekcijos. I. Ministerijos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. jų uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomi įstatymuose, ministerijų nuostatuose bei Vyriausybės nutarimuose. Jos savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais. Ministerijų veikla yra organizuojama, remiantis strateginiais veiklos planais, kurie turi būti aprobuojami Vyriausybės bei viešai paskelbti. Juose apibūdinami pagrindiniai ministerijų uždaviniai ir būdai, kaip juos įgyvendinti. Ministerijų strateginiai planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems bei dešimčiai metų, atsižvelgiant į Vyriausybės ilgalaikį strateginį planą. Taigi, bene svarbiausi ministerijų uždaviniai yra šie: *Plėtoti joms pavestų sričių sistemą. *Užtikrinti tų sričių užduočių vykdymą visais lygmenimis (tiek pačioje ministerijoje, tiek kitose, susijusiose su ministerijai pavaldžia sritimi, institucijose). *Rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo tam tikroje srityje planus ir programas (pvz., Krašto apsaugos ministerija – gynybos srityje). *Organizuoti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis *Įgyvendinti tam tikroje ministerijai paskirtoje srityje valstybės politiką. Be abejo, kiekviena ministerija turi ir tik jai vienai būdingų uždavinių bei funkcijų, tačiau gyvendindamos bazinius uždavinius, jos dažniausiai atlieka panašias funkcijas: *Srities sistemos būklės analizavimas, prognozavimas bei plėtojimas. *Pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis palaikymas, tarptautinių sutarčių projektų rengimas, atstovavimas Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose. *Sistemos materialinio bei techninio aprūpinimo organizavimas bei finansinių išteklių tvarkymas, jų naudojimo prižiūrėjimas. *Įstatymų, susijusių su ministerijai pavesta sritimi, projektų rengimas. Ministerijos yra atsakingos už atitinkamų sričių būklę bei vystymą, už iškeltų uždavinių sprendimą. II. Ministerija yra vienvaldiškumo principu sudaryta institucija – jai vadovauja ministras. Jį, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 9 dalimi, skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tačiau Seimo Pirmininkas laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą negali be Seimo sutikimo skirti ar atleisti ministrų. *Ministras turi teisę atsistatydinti, apie tai pranešdamas raštu Ministrui Pirmininkui. *Ministras privalo atsistatydinti, kai daugiau nei pusė Seimo narių pareiškia juo nepasitikėjimą. Be to , ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių gali pateikti ministrui interpeliaciją. Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. *Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos respublikos Vyriausybės įstatymu, ministrai negali būti suimami, taip pat negali būti kitaip suvaržomos jų teisės bei laisvės be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo. *Ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įonėse, taip pat gauti kito atlyginimo, išskyrus užmokestį už krybinę veiklą. *Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms sritims, yra atsakingi Seimui ir Respublikos Prezidentui bei tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. III. Pagal Lietuvos Respublikos Kostitucijos 98 straipsnį, ministras vadovauja ministerijai, sprendžia miisterijos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytos funkcijas. Pagrindinės jų yra įtvirtintos Vyriausybės įstatyme: *Užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriauybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių bei kitų teisės aktų vykdymą. *Teikia Vyriausybei įstatymų bei kitų teiss aktų projektus. *Leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintu kitus teisės aktus, tikrina kaip jie vykdomi. *Teikia Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas. *Tvirtina periodiškai atnaujinamus ilgalaikius (iki 10 metų) ministerijos strateginius veiklos planus. IV. Ministerijoje yra sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Jos nariai yra ministras (kaip kolegijos pirmininkas), viceministrai bei ministerijos sekretorius. Juos (viceministrą ir sekretorių) skiria ir atleidžia ministras. Per viceministrą ir sekretorių ministras koordinuoja ministerijosadministracinių padalinių valdymą. Vicministras yra tiesiogiai atsakingas pačiam ministrui , o šis vertina jo kompetenciją bei nustato įgaliojimus. Viceministras savo ruožtu per atitinkamus įstaigų prie ministerijų vadovus bei užtikrina jo įgaliojimams priskirtose srityse ministro ustatytos politikos įgyvendinimą. Tuo tarpu ministerijos sekretorius atlieka šias funkcijas: *Atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų projektų rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracinių padalinių veiklą. *Atsako už ministerijos ūkinę bei inansinę veiklą. *Organizuoja ministro įsakymų projektų rengimą, pagal savo kompetenciją leidžia vykdomojo pobūdžio potvarkius *Skiria ir atleidžia iš pareigų svao pavadoutoją, padalinių vadovus, kitus ministerijos valstybės tarnautojus (išskyrus politinio pasitikėjimo tarnautojus). V. Atitinkamos ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais ministrai leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintu kitus teisės aktus. Prireikus keli ministrai galileisti bendrus įsakymus ar įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus. Ministrų įsakymai ir įsakymais aptvirtinti kiti norminiai teisės aktai, kuriais nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios, skelbiami ‘’Valstybės žiniose’’ ir įsįgalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose aktuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data. Ministrų įsakymai ir įsakymais patvirtinti kiti norminiai teisės aktai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos ntekusiomis galio teisės normos, juos pasirašiusų ministrų nuožoūra gali būti skelbiami ‘’Valstybės žinių’’ priede “ Informaciniai pranešimai ir įsigalioja nuo jų priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai ar jie buvo ten paskelbti, jeigu pačiuose aktuose nenumatyta kitaip. Ministras leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus dėl: *Miisterijos administracinės struktūros, *Ministerijos admiistracinių padalinių, departamentų tarnybų, ir inspekcijų prie ministerijų, kitų jos įsteigtų ar ja priskirų įstaigų, valstybės įmonių įstatų ar nuostatų tvirtinimo, *Įvairių tarnautojų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, *Reguliariai atnaujinamų ilgalaikių ministerijos strateginių planų tvirtinimo, *Darbo grupių sudarymo. Ministro įsakymas įforminamas ministro balnke, o įsakymais patvirtinti kiti norminiai teisės aktai – šių įsakymų prieduose. VI. Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems kalusimams spręsti Vyraiusybė, nedidindama valstybės skirų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas ( departamentus, kontrolės institucijas, apskaitos funkcijas vykdančias institucijas ur kitas įstaigas). Vyriausybės įstaigos uždaviniai, funkcijos ir teisė nustatomos jos nuostatuose. Vyriausybės įstaigai vadovauja generalinis direktorius ( direktorius, viršininkas). Vyriausybės įstaigos vadovas pavaldus Ministrui Pirmininkui. Jis sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimuose nustatytas funkcijas. Vyraiusybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją, kurį skiria ir iš pareigų atleidžia jis pats. Jis leidža įsakymus ir įsakymais patvirtintus teisės aktus. Tikrina, kaip jie vykdomi. Vyraiusyės įstaigos veikla yra organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibūdinami pagrindiniai uždaviniai ir būdai juos įgyvendinti. Vyriausybės įstaigos strateginiai veiklos planai rengiami vieineriems, trejiems, penkeriems ir dešimčiai metų. Jeigu įsteigta nauja ar reorganizuota esanti Vyriausybės įstaiga, ji ilgalaikius Vyriausybės strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per tris mėnesiu nuo įsteigimo ar reorganizavimo dienos.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 55 puslapiai (51977 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 168 KB
  • Administracinė teisė teisės šaka
    10 - 2 balsai (-ų)
Administracinė teisė teisės šaka. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/administracine-teise-teises-saka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:32