Administracinės teisės principų sisteminimas


Teisės konspektas. Pirmoji administracinių principų sistema. Teisės kūrimo principai . Administracinės teisės taikymo principai. Principai , taikytini priimant valstybės ar savivaldybės subjektams sprendimus asmenų atžvilgiu. Administracinės teisės institutų principai. Specialieji principai. Administracinės atsakomybės principai. Kontrolės ir priežiūros principai . Valstybės tarnybos principai . Vietos savivaldos principai . Administracinio proceso principai.   Administracinės teisės „ reviziniai “ principai , kuriais tobulinama administracinė teisė. Antroji administracinės teisės principų sistema. Konstituciniai administracinės teisės principai.  . Fundamentalieji administracinės teisės principai . Specialieji teisės principai . Administracinės diskrecijos principai . Administracinės teisės taikymo principai.  . Trečia siūloma principų sistema. Materialios administracinės teisės principai . Procesinės administracinės teisės principai . Ketvirta siūloma principų sistema. Pagrindiniai administracinės teisės principai . Organizaciniai – techniniai  administracinės teisės principai . Principai , kuriais turi vadovautis valstybės tarnautojai santykiuose su žmogum. Europos tinkamo administravimo elgesio kodeksą. Diskriminacijos nebuvimas . Piktnaudžiavimo galia nebuvimas . Nešališkumas ir nepriklausomumas , objektyvumas. Teisėti lūkesčiai , nuoseklumas ir patarimas. Teisė būti išklausytam ir daryti pareiškimus. Atsakymas į laiškus piliečio kalba. Pareiga perduoti laišką kompetentingai institucijos tarnybai  . Pareiga pagristi sprendimą. Duomenų apsauga. Pagrįstas sprendimų priėmimo terminas. Diskrecijos sąvoka , principai , rūšys , administracinis aktas , jam būdingi požymiai diskrecijos trūkumai ir privalumai. Teisėtumo principas. Objektyvumo ir nešališkumo principas . Lygybės įstatymui principo . Proporcingumo principas . Protingo termino principas . Pirmoji administracinės teisės sistema. Trečioji administracinės teisės principų sistema. Ketvirtoji siūloma principų sistema.


Bet kuri teisės šaka negali būti aiškinama tik kaip normų sistema, normos atspindi tik momentinę atitinkamos teisės šakos būseną [1] , o štai principai atskleidžia kokybinę vienos ar kitos teisės šakos pusę. Antai ir A. Andruškevičius siūlo administracinę teisę apibrėžti kaip principų, o jų nesant normų, visumą arba tam tikrais principais pagrįstą normų sistemą. Principai taip greitai nesikeičia kaip normos. Jie veikia tarsi teisės šaką stabilizuojantis faktorius, principas yra tarsi aprašomasis teisės normos, kurių visuma sudaro teisės sistemą, modelis. Principai tarsi užpildo teisinio reguliavimo spragas, pvz., teismai, remdamiesi teisės principais, kuria precedentų teisę.

Mes jau žinome, jog administracinę teisę kuriantys subjektai (parlamentas, Vyriausybė, savivaldybių administravimo subjektai) turi vadovautis ne tik valstybės, bet ir visuomenės narių viešaisiais interesais. Per savo principus, procedūras ir institutus administracinė teisė gali taip pat turėti tam tikros reikšmės įgyvendinant įstatymų iškeltus uždavinius, užtikrinti teisminės, ikiteisminės kontrolės formas, kurios garantuotų administracinių veiksmų viešumą ir institucijų atskaitingumą. Taigi principai, kaip kylantys iš Tautos valios, tampa administracinę teisę sutvirtinančiais, stabilizuojančiais ir ją kokybiniu požiūriu išaukštinančiais pradmenimis. Principai kartu yra ir vienas iš administracinės teisės šaltinių.

Tačiau principai turi savo sistemą, nepakanka juos vien tik išvardinti – jie turi būti išvardijami taip, kad jų sąrašas atitiktų sisteminimo standartus [2] . Taigi pateiksiu keletą administracinės teisės principų sisteminimo pavyzdžių.

1. Teisės kūrimo principai , pamatai, kuriais savo veiklą privalo grįsti administracinės teisėkūros subjektai, rengdami ir priimdami teisės aktus:

įstatymų prioriteto (teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, o taip pat konstitucijai.

Štai ir Konstitucijos 7 str. skelbia, kad negalioja joks teisės aktas priešingas Konstitucijai);

teisingumo (kuriant administracinę teisę, jis reiškia tai, kad įstatymu ar

administraciniu aktu nebūtų paneigta privačiųjų ir viešųjų interesų pusiausvyra viešojo valdymo srityje);

apriorinio viešumo (privaloma skelbti visų visuomenei reikšmingiausių teisės

įstatymas atgal neveikia (remiantis Europos Teismo praktika, teisinio tikrumo principas trukdo įsigalioti teisės aktui ankstesne, nei buvo paskelbtas, data. Išimtys gali būti daromos, jei iš siekiamo tikslo išplaukia toks poreikis ir jei adresatų teisėti lūkesčiai yra tinkamai apsaugoti, atgalinis galiojimas nėra griežtai uždraustas, tik turi būti tinkamai pagrįsta atgalinio galiojimo priežastis. Taigi teisės aktų taikymas atgaline data leistinas tuomet, jei ginčijamo teisės akto vykdymas pagerina adresatų teisinę padėtį);

draudžiama bausti dukart už tą patį teisės pažeidimą (šis principas įtvirtintas ir Konstitucijoje, ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse);

proporcingumo principas (pavyzdžiui, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 dalis); arba, pvz., Europos teismas vienoje iš bylų nustatė, kad Taryba ir Komisija pažeidė proporcingumo principą, nustatydamos per didelį importo mokestį konservuotoms žemės gėrybėms. Šis Teismas pažymėjo, kad kai reikia pasirinkti vieną iš kelių priemonių, turi būti renkamasi mažiausiai sunkinanti, o nustatomi įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams. Taigi finansiniai įpareigojimai verslininkams turi būti skiriami teisėtomis priemonėmis, jei jos yra tinkamos ir būtinos siekiant teisėtai suformuluotų tikslų. Fromancais byloje C-66/82 nustatyta, kad priemonės tikslui pasiekti turi būti būtinos bei atitikti paties tikslo svarbą, taigi svarbiausias proporcingumo bruožas – priemonės pasirinkimo būtinybė ir tinkamumas);

subordinacijos principas (t.y. taikomas aukštesnės pakopos viešojo valdymo institucijos priimtas aktas arba taikomas vėlesnis aktas, nes jis aktualesnis ir atspindi pokyčius);

profesionalumo principas (esant kodeksų kolizijoms, kai nusikaltimo ar nusižengimo požymiai yra panašūs, tai teisės taikytojas privalo pastebėti ir teingai įvertinti, pvz., reikia sugebėti pastebėti skirtumą ir teisingai įvertinti administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį);

mokslo rekomendacijų principas (reikalingas tuomet, kuomet pažeidimų sudėčių juridinis apibūdinimas yra visiškai identiškas).

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • 12 puslapių (4551 žodis)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Administracinės teisės principų sisteminimas
    10 - 8 balsai (-ų)
Administracinės teisės principų sisteminimas. (2015 m. Balandžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/administracines-teises-principu-sisteminimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:39