Administracinis procesas konspektas (2)


Teisės konspektas. Administracinės justicijos ir administracinio proceso pagrindai. Administracinės justicijos doktrinos istorinė susiformavimo eiga. Administracinės justicijos terminas. Administracinės justicijos formavimosi etapai. Lietuvos administracinės justicijos institucinis modelis. Administracinės justicijos konstituciniai pagrindai. Administracinės justicijos modelio prielaidos.


Viešas valdymas. Įstatymų ir kt. teisės aktų įgyvendinimas atliekant tam tik-ras viešosios teisės funkcijas.

Specialusis subjektas – viešojo administravimo subjektas.

Administracinė justicija – teisingumo, nagrinėjant viešuosius ginčus, kylančius iš ad-ministracinio pobūdžio teisinių santykių ir naudojant specifines jurisdikcines institucijas – teismus – ir specifinę procesinę tvarką, įgyvendinimas. Administracinės justicijos požymiai:

Institucinis. Subjektų, nagrinėjančių administracinius ginčus, sudarinėjimo tvarka.

Materialinis. Ginčo, priskirto administraciniams teismams, samprata.

Pasaulyje egzistuoja keletas administracinės justicijos gyvavimo formų: vienos šalys tai įtvirtinusios kaip institutą Konstitucijose, kitos – per bendruosius teismus.

Kameralistinis mokymas kaip administracinės justicijos ištakos. Kamerali-stika – pirminis valdymo teisės pavadinimas, jo ištakos siejamos su XVI-XVII a. pirmiausiai su Prancūzija. Kameralistikos esmė – prie monarchų ku-

riamos įvairios struktūros (senatai, tarybos, komisijos), vienas iš klausimų, kuriuos tos struktūros sprendžia – ginčų nagrinėjamas, tam priimami tar-nautojai.

Administracijos justicija iki XIX a. vidurio Vakarų Europoje. Šios užuomaz-gos – iki Didžiosios prancūzų revoliucijos. Šiuo laikotarpiu absoliutinėse monarchijose klestėjo požiūris, kad civiliniams teismams neturi būti perduo-ti ginčai dėl valdymo funkcijų vykdymo. Tai buvo nepasitikėjimo teismais pasekmė. Tuo metu valdžių padalinimo doktrina buvo aiškinama radikaliai,

y. teisminė valdžia buvo vykdomosios valdžios sudėtyje, todėl ginčus sprendė monarchai.

Administracinės justicijos kryptys po XIX a. vidurio. Atsiranda teisminė valdžia kaip viena iš valdžių, nusprendžiama perduoti valdymo ginčus teis-minei institucijai, nes ji yra nešališka ir turi tam skirtą procesą. 1849 m. Vo-kietijos Konstitucijoje (vadinamoje „Pauliaus bažnyčios Konstitucija) 182 str. įtvirtina nuostatą, kad ginčai su viešąja valdžia sprendžiami teismuose. Taip buvo panaikintas principas, kad ginčai su valdžia – pačios administ-racijos reikalas. Nuo šio laikotarpio pradeda rutuliotis dvi kryptys:

Prūsiškasis modelis. Šio modelio šalininkai pasisakė už ginčų sprendimą bendrosios kompetencijos (civiliniuose) teismuose. Ginčo sprendimo ap-imtis turėjo būti nustatoma sąrašų principu, t. y. sprendžiami tik aiškiai įstatymų įvardinti principai.

Pietų Europos (Pietų Vokietijos) modelis. Šio modelio šalininkai pasisa-kydavo už ginčo sprendimų institucijų steigimą prie administracinių in-stitucijų. Jiems svarbiausia buvo suformuoti visuotinę galimybę apginti žmogų nuo neteisėtumo.

Administracinės justicijos kryptys Rusijoje. Rusijoje taip pat susiformavo dvi kryptys: konservatyvioji ir liberalioji. Konservatyviojoje buvo laikomasi nuomonės, kad norminių aktų tikrinimas – valdymo reikalas, todėl teisminė valdžia į tai neturėtų kištis, buvo siūloma steigti teismus prie valdymo insti-tucijų tikrinti norminiams aktams. Liberalioji kryptis siūlė aktų tikrinimą pa-vesti teisminei valdžiai, nes tokie ginčai analogiški civiliniams, skiriasi tik subjektai. Dėl šios priežasties ginčai turėtų būti sprendžiami nepriklausomų subjektų. Liberalioji kryptis įsivyravo, tačiau Spalio revoliucija sutrukdė įsteigti administracinį teismą.

Tarpukario Lietuvos administracinės justicijos doktrina. M. Romeris išleido monografiją „Administracinis teismas“ – tai praktiškai pirmasis veikalas, nagrinėjęs administracinio proceso institutus. Pagrindinės M. Romerio nuo-statos, kalbant apie administracinį teismą: laikėsi nuomonės, kad turi būti trys teismai: konstitucinis, administracinis ir kasacinis. 1922 m. Konstitucija pirmoji bandė įkurti administracinį teismą, nurodant, kad teismas sprendžia administracijos įsakymų teisėtumą. Kitaip tariant, buvo įtvirtinta valdžios veiksmų teisėtumo kontrolė, kurią atlieka teismas. Pastaroji nuostata nieka-da nebuvo įgyvendinta, vėlesnėse konstitucijose jos netgi neliko. M. Rome-ris dar siūlė ir pačiai Valstybės Tarybai spręsti skundus dėl administracinių įsakymų. Galiausiai buvo sudaryta Valstybės Tarybos komisija, kuri turėjo parengti teismų santvarkos projektą, kur buvo įterptos nuostatos dėl ad-ministracinio teismo. Tuo pagrindu buvo parengtas atskiras projektas dėl ad-ministracinio teismo 1932 m. Pastarasis projektas nebuvo realizuotas. 1940 m. buvo Seimo parengtas alternatyvus administracinio teismo projektas. Dėl istorinių aplinkybių ir šis projektas nebuvo įgyvendintas.

  • Teisė Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 47 puslapiai (9590 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 161 KB
  • Administracinis procesas konspektas (2)
    10 - 2 balsai (-ų)
Administracinis procesas konspektas (2). (2016 m. Sausio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/administracinis-procesas-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:24