Afrikos urbanizacija


Geografijos referatas. Įvadas. Urbanizacijos raida. Urbanizuotos zonos. Urbanizacijos sukeltos problemos. Urbanizacijos mastai konkrečiuose regionuose. Afrikos urbanizacijos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šio darbo tikslai: išnagrinėti urbanizacijos raida, urbanizuotas zonas, urbanizacijos sukeltas problemas, urbanizacija Afrikoje.

Urbanizacija (miestėjimas) – nenutrūkstamas procesas, kuriam būdingas miestų augimas ir buvusių kaimo gyventojų telkimasis dideliuose miestuose, intensyvūs daugialypiai stambesnių gyvenviečių ryšiai bei miestiško gyvenimo būdo plitimas kaimo teritorijoje.

Urbanizacija nuolat atnaujina miestų ir periferijos (kaimo) skirtumus. Kartu miestas linkęs tuos skirtumus mažinti, traukia periferiją prie savęs. Toks pulsavimas – pagrindinis urbanizacijos bruožas. Skiriami šie svarbiausi urbanizacijos veiksniai:

geografiniai – apgyvendinimo sistema, jos plėtra, gyvenviečių formos;

ekonominiai ekologiniai – gyventojų užimtumas, ekonominis intensyvumas, pramonės koncentracija, transporto pažanga, žemės ūkio efektyvumo didinimas, ūkinė gamtos apkrova;

socialiniai demografiniai – gyventojų judrumas, socialinė informacija, socialinių santykių įvairumas ir glaudumas, gyventojų struktūra, pasiskirstymas ir pan.

Skiriami du pagrindiniai gyvenviečių tipai: miestai ir kaimai. Jie skiriasi teritorija, gyventojų skaičiumi, funkcijomis, administravimo lygiu ir t.t. Įvairiausias bruožais skiriasi ir miestai. Didmiesčiai nustatomi pagal gyventojų skaičių juose. Kiekvienas didelis miestas turi priemiestinę zoną, kuri dažnai atlieka miegamojo, poilsinio, agrarinio ar kitokio rajono funkciją. Aplink tokį miestą esantys priemiesčiai bei kiti miestai, vykstant urbanizacijos procesams, susilieja ir sudaro miestų sankaupas – aglomeracijas. Didelės pasaulio aglomeracijos, kaip ir dideli miestai, susiduria su daugybe sunkiai spendžiamų problemų: aplinkos tarša, psichologine įtampa, dideliu nusikalstamumu, greitu miesto infrastruktūros technologiniu ir moraliniu susidėvėjimu. Vargingesnių šalių didmesčius supa lūšnynai, kuriose nėra ne tik reikiamų pastatų, bet ir komunalinių paslaugų. Tokie kvartalai yra blogos reputacijos, tampa neigiamų gyvenimo aspektų šaltiniu ar net priežastimi.

Labai didelė aglomeracija, virtusi vientisa urbanizuota zona, vadinama megapoliu. Tokios zonos tęsiasi ne vieną šimtą kilometrų, jungia milijoninius miestus, pasiglemžia gretimas teritorijas. Mokslininkai prognozuoja, kad tokios urbanizuotos zonos dar labiau plėsis, jų rasis vis daugiau.

Spartus gyventojų gausėjimas tiesiogiai susijęs su medarbu. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, vidutinis nedarbo lygis Afrikoje siekia 35 – 40 proc. Galiausiai toks gyventojų skaičiaus didėjimas daro įtakos ir urbanizacijos procesams. Miestiečių skaičius žemyne išaugo nuo 81 mln. 1970 m. iki 220 mln. 1990 m., t.y. beveik trigubai. Tai didžiausi urbanizacijos tempai pasaulyje. Dauguma afrikiečių telkiasi didmiesčiuose. 1990 m. Afrikoje buvo 24 miestų aglomeracijos. Kiekvienoje jų žmonių skaičius viršijo milijoną. Bet didieji miestai negali sutalpinti visų atvykstančiųjų.

Afrikos urbanizacija. (2015 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/afrikos-urbanizacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:29