Agrarinė teisė 3


Teisės konspektas. Įvadas į agrarinę teisę. At kaip teisės šaka. At reguliavimo dalykas. At sistema. At vieta teisės sistemoje. At mokslas. At šaltiniai. At šaltinių samprata ir ypatumai. At šaltinių rūšys. Įstatymai kaip at šaltiniai. Poįstatyminiai teisės aktai kaip at šaltiniai. Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę ar kitokį nekilnojamąjį turtą teisinis reguliavimas. Valstybės išperkama žemė. Atvejai, kai žemės negalima grąžinti natūra jos savininkams ar jų įpėdiniams. Atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdai. Prašymų padavimas ir nagrinėjimas. Sprendimų priėmimas. Žemės nuosavybės ir naudojimo teisinis reguliavimas. Valstiečio ūkio įstatymas. Ūkininko ūkio įstatymas. Žemės įstatymas. Žemės ūkio paskirties žemės tikslinės paskirties pakeitimas. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Turtinių santykių žemės ūkyje (žū) teisinis reguliavimas. Darbo ir mokesčių santykių teisinis reguliavimas žemės ūkyje. Ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių steigimo ir veiklos nutraukimo pagrindai ir tvarka. Žemės ūkio įmonių vidaus valdymo organizavimas ir teisinis reguliavimas. Ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių santykiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis.


Teoriškai, jei pripažinti AT buvimą, tai reiškia pripažinti, kad išardoma sovietinė Ž.Ū. sistema. AT iš kitų teisės šakų išbraukia tuos institutus, kurie susiję su žū.

V.Europoje AT minima jau XIXa. Vokietijoje, IT., aktyviai tyrinėjama šio amžiaus pradžioje. Teorinių ginčų dėl AT egzistavimo kaip teisės šakos nebuvo.

Išskiriami du požiūriai į AT dalyką /k.k. objektą, tačiau objektas yra platesnė sąvoka/. Jis gali būti suprantamas siaurąja ir plačiąja prasme.

Iki II PK ŽŪ buvo valdomas gana liberaliai. Tačiau ilgainiui liberalizmą pakeitė V kišimasis į privataus ūkio veiklą. ŽŪ santykiai pradėti reglamentuoti daug imperatyvesnių metodų pagalba. Visa tai atsispindėjo ir moksle. Nuo tada pradėta teigti, kad AT reglamentuoja žymiai platesnį agrarinių santykių ratą. Jos reguliavimo dalykui priskiriami ne tik ūkio išoriniai bei vidiniai santykiai, bet ir teisiniai santykiai, turintys viešosios teisės prigimtį.

(Dėstytojas užsiminė apie tai, kad konstitucinis įstatymas įgalino įvairius subjektus tapti žemės savininkais. Taip pat, kad norima pakeisti LRK 41 straipsnį, numatantį žemės skirstymą į ŽŪ paskirties žemę ir kitą žemę. Pasak jo, šie santykiai (dėl žemės paskirties keitimo) LR nėra tokie aktualūs, kaip pvz. Šveicarijoje, Austrijoje /ten žemės, tinkamos ŽŪ, yra nedaug/.).

Taigi, AT – tai kompleksinė teisės šaka, susidedanti iš V nustatytų ir sankcionuotų teisės normų, kurios reguliuoja ŽŪ ir su juo susijusią bei nuo jo priklausančią veiklą.

Pažymėtina, kad k.k. V AT reguliavimo dalykas daug platesnis /apima pvz., ir žemdirbystės santykius/.

Galima skirti privatinę ir viešąją AT. Tai labai grubus skirstymas. Šios dalys gali būti suskirstytos į t.t. institutus /institutai, susidedantys iš teisės normų, reguliuojančių t.t. santykį, sudaro teisės sistemą/.

Laisvos rinkos sąlygomis greta viešųjų teisinių santykių yra ir privatinių santykių, kuriuos reguliuoja privatinės prigimties teisė.

Ūkininkų kooperacijos santykiai: tiek LR, tiek kitose V ūkininkai kooperuojasi į t.t. kolektyvus (įsiforminę kaip kooperatyvas, ūkininkai bendrom jėgom perka techniką, kuria patys ar pasisamdę kitus žmones naudojasi).

Darbo santykiai: ūkininkų ūkiuose numatytas talkininkavimo institutas /darbo santykiai čia privatinio pobūdžio/.

Galima atrasti ir kompleksinių santykių /pasak dėstytojo, tokių santykių buvimas prieštarauja teisės teorijai/:

AT nėra kodifikuota, o taip pat sistematizuota. AT kodeksą turi Prancūzija. Jo pagalba reguliuojamas ne tik ŽŪ, bet ir miškų ūkis. Pagrindinė priežastis, dėl ko daugelis V neturi AT kodekso, yra ta, kad AT apima įvairius klausimus. Todėl būtų labai sudėtinga sudėti viską į vieną teisės aktą. Be to, agrariniai įstatymai yra labai dažnai keičiami. Todėl turint AT kodeksą reikėtų nuolat jį papildyti ir keisti.

Yra visa eilė tradicinių teisės šakų: CT, CPT, BT, BPT, Darbo teisė, Administracinė teisė, Ekologinė teisė ir t.t. Visos šios šakos turi savo reguliavimo dalyką ir metodą. Tai vieno lygmens teisės šakos. Kyla klausimas, ar AT irgi yra lygiagrečiai su jom. Matyt, kad ne. Kadangi AT yra kompleksinė teisės šaka. Kompleksiškumą lemia jos reguliavimo objektas – ŽŪ, kuriame susiklosto įvairios prigimties santykiai. Be to, AT nėra savarankiška teisės šaka. Ji remiasi kitų teisės šakų reguliavimo metodais.

Wingler: AT teisės šaka galima pripažinti tik tiek, kiek egzistuoja t.t. išoriniai formalūs faktoriai /dėl to tai sąlyginė teisės šaka/:

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 22 puslapiai (13980 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 60 KB
  • Agrarinė teisė 3
    9 - 3 balsai (-ų)
Agrarinė teisė 3. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/agrarine-teise-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:59