Agresijos psichologija


Psichologijos referatas.

Įvadas. Agresyvus elgesys. Agresijos apibūdinimas. Agresyvaus elgesio formos. Agresyvaus elgesio teorijos. Instinktų agresijos teorijos. S. Freudo agresijos teorija. K. Lorenzo agresijos teorija. Frustracijos – agresijos teorija. Socialinio mokymosi agresijos teorija. K. A. Dodge‘o agresijos teorija. Fiziologinė įtaka agresyvumui. Masinės informacijos priemonės ir agresija. Visuomenės poveikis. Įgimta agresija? Kaip mažinti agresiją? Katarsis? Kas lemia agresyvumą? Nemalonūs įvykiai. Skausmas. Karštis. Išpuoliai. Sužadinimas. Agresijos užuominos. Žiniasklaidos įtaka televizija. Televizijos poveikis elgsenai. Televizijos poveikis mąstymui. Žiniasklaidos įtaka kompiuteriniai žaidimai. Kokius žaidimus žaidžia vaikai. Kompiuterinių žaidimų poveikis vaikams. Žiniasklaidos įtaka pornografija ir seksualinis smurtas. Agresija prieš moteris. Grupės įtaka. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas – analizuoti agresijos ir pykčio biologinius, socialinius ir psichologinius ypatumus.

3. Išsiaiškinti, kas sukelia agresiją ir kaip ją galima numalšinti.

Analizuodamas agresijos perkėlimą, N.E. Milleris atliko įdomų eksperimentą. Jis uždarė dvi žiurkes eksperimentinėje dėžėje ir tol jas stimuliavo elektros smūgiu, kol jos pradėjo tarpusavyje kovoti. Prasidėjus kovai, elektros stimuliacija būdavo tuojau pat nutraukiama, kitaip tariant, agresija buvo pastiprinama elektros smūgių nutraukimu. Šis mokymasis buvo tęsiamas tol, kol, gavusios elektros smūgį, žiurkės tuojau pradėdavo kovą. Šiuo momentu į eksperimentinę dėžę buvo įdedama lėlė, ir žiurkės vėl gaudavo elektros smūgį. Iškart po smūgio jos vėl kovodavo tarpusavyje, nekreipdamos dėmesio į lėlę. Kitame eksperimento etape dėžėje buvo paliekama tiktai viena iš anksčiau dalyvavusių žiurkių ir lėlė. Ši žiurkė, kaip ir pirmojoje eksperimento dalyje, vėl būdavo stimuliuojama elektros smūgiu. Gavusi smūgį, dabar ji puldavo lėlę. Taigi, kai nebūdavo pirminio agresijos objekto, agresija būdavo nukreipiama į kitą objektą ( pakaitalą) – įvykdavo agresijos perkėlimas.

Kitame eksperimento etape kiekvienas vaikas buvo vienas paliekamas žaidimų kambaryje, kuriame buvo tokia pati pripučiama lėlė ir daugelis kitų modelio naudotų daiktų. Pasislėpę stebėtojai fiksuodavo, ką veikdavo vaikas. Kaip liudija gauti rezultatai, pirmosios ir trečiosios grupės tiriamieji („apdovanojimo“ ir kontrolinę grupė) dažniau negu antrosios grupės vaikai (kurie matė, kaip modelis buvo nubaustas) imituodavo modelio agresyvius veiksmus. Taigi, negatyvios modelio veiksmų pasekmės sumažino stebėtojų agresiją. Tačiau šiuo atveju lieka neaišku, ar negatyvių pasekmių efektas nuslopino agresyvių veiksmų išmokimą, ar tik jų pasireiškimą. Kitaip tariant, ar vaikai, kurie matė kaip buvo nubaustas modelis, nesugebėjo išmokti agresyvių veiksmų, ar jie juos išmoko, bet vėliau nuslopino. Siekdamas tai išsiaiškinti, A. Bandura atliko papildomą tyrimą, kuriame visus ankstesniuose eksperimento etapuose dalyvavusius vaikus prašė parodyti tai, ką jie išmoko. Kiekvienam tiriamajam už modelio veiksmų atkartojimą buvo siūloma sulčių ir koks nors dailus niekutis. Gautu rezultatai parodė, kad visų trijų grupių tiriamieji išmoko maždaug tokį patį agresyvių veiksmų skaičių. Tai leidžia manyti, kad antrosios grupės vaikai ankstesnėje eksperimento dalyje imitavo mažiau agresyvių modelio veiksmų dėl galimos bausmės (jie tikėjosi, kad gali būti nubausti taip pat, kaip ir modelis). Tačiau, kai už matytų agresyvių veiksmų atkūrimą jiems buvo pasiūlytas apdovanojimas, šie vaikai aiškiai pademonstravo, kad jie išmoko daug daugiau, negu buvo parodę. Remiantis šių tyrimų rezultatais, galima padaryti dvi svarbias išvadas: 1) agresyvių veiksmų išmokimas ir jų išreiškimas nėra tapatūs dalykai (stebėtojas gali išmokti, bet kol kas nedemonstruoti agresijos); 2) bausmės, skiriamos agresyvaus elgesio modeliui, netrukdo stebėtojams išmokti agresyvių veiksmų.

Stimulinė mintinė reprezentacija. Kai svarbūs stimulai yra užkoduoti, prasideda antrasis informacijos perdirbimo žingsnis – šių stimulų interpretacija bei įprasminimas. Aišku, kad žmonės, pasižymintys skirtingomis savybėmis, gali visiškai interpretuoti tą patį įvykį (ypač neaiškiomis arba dviprasmiškomis aplinkybėmis). Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad įvairaus amžiaus agresyviems individams yra būdingas išskirtinis efektas – provokacinėmis aplinkybėmis jie tendencingai priskiria kitiems žmonėms priešiškus ketinimus (šis efektas buvo pavadintas „tendencingomis priešiškumo atribucijomis“). Tirdamas minėtą efektą, K. A. Dodge‘as agresyviems ir neagresyviesiems tiriamiesiems (2-os, 4-os ir 6-os klasės mokiniams) sudarydavo frustracinę situaciją – bendraamžis sugriaudavo jų pradėtą mozaiką ir sutrukdydavo gauti apdovanojimą [Dodge K. A., 1980]. Vieniems vaikams šie destruktyvūs veiksmai buvo pateikiami kaip visiškai atsitiktiniai, kitiems – kaip aiškiai apgalvoti (tyčiniai), o tretiems – kaip dviprasmiški (t.y. nebuvo aišku, ar bendraamžiai tyčia sugriovė mozaiką, ar atsitiktinai). Kaip parodė gauti rezultatai, kai frustracija buvo visiškai atsitiktinė, tiek agresyvūs, tiek ir neagresyvūs vaikai situaciją suprato panašiai išreiškė nestiprią agresiją. Kai frustracija buvo neabejotinai tyčinė, abi tiriamųjų grupės vėl panašiai interpretavo situaciją ir reagavo daug agresyviau. Tačiau, kai frustracinę situacija buvo dviprasmiška, neagresyvūs vaikai reagavo neagresyviai (lyg bendraamžiai būtų pasielgę nepiktybiškai), o agresyvūs tiriamieji interpretavo bendraamžio veiksmus kaip priešiškų ketinimų pasekmę ir išreikšdavo agresiją. Priešiškų ketinimų priskyrimas (net jeigu iš tikrųjų šie ketinimai yra neutralūs arba geranoriški) dažnai išprovokuoja realias atsakomąsias agresyvias reakcijas. Be abejo, jeigu kitų žmonių ketinimų interpretacija yra neteisinga, agresyvus atsakas bus netinkamas, tačiau pati asmenybė to nesupras, nes ji savo elgesį suvokia kaip pateisinamą reakciją į provokaciją.

  • Psichologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Donatas
  • 39 puslapiai (12257 žodžiai)
  • Universitetas
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 64 KB
  • Agresijos psichologija
    10 - 3 balsai (-ų)
Agresijos psichologija. (2017 m. Vasario 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/agresijos-psichologija.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 05:52