Agronomijos egzamino atsakymai


Žemės ūkio konspektas.

Agronomijos egzamino atsakymai dėl vasinauskienės egzamino dirvožemis ir jo derlingumas. Natūralusis derlingumas. Dirbtinis derlingumas. Potencialusis derlingumas. Efektyvusis derlingumas. Santykinis derlingumas. Ekonominis derlingumas. Dirvožemio sudėtis. Dirvožemio rūgštingumas ir jo mažinimas. Dirvožemio vanduo ir jo įsisavinimas. Chemiškai sujunktas vanduo. Garų drėgmė. Plėvelinė drėgmė. Kapiliarinis vanduo. Gravitacinis vanduo. Gruntinis vanduo. Dirvožemio mechaninė sudėtis. Lietuvos dirvožemių klasifikacija. Pagrindinių dirvožemių tipų apibūdinimas. Velėniniai glėjiniai. Dirvožemio erozijos rūšys ir apsaugos nuo erozijos priemonės. Derlių įtakojantys veiksniai. Dirvožemio našumo veiksniai. Dirvožemių vertinimas. Empirinis žemės vertinimas. Parametrinis žemės vertinimas. Žemės vertinimas pagal ūkininkavimą ribojančius veiksnius. Piktžolių klasifikacija , dauginimasis , naikinimo būdai. Apsaugos priemonės nuo piktžolių. Žemės dirbimo būdai. Pagrindinis žemės dirbimas. Paviršinis žemės dirbimas. Specialusis žemės dirbimas. Žemės dirbimo laikas. Žemės dirbimo gylis. Priešsėjinis žemės dirbimas. Lengvų žemių dirbimo ypatumai. Žemės dirbimo vertinimas. Apibūdinkite terminus sėjomaina , rotacija , priešsėlis , posėlis , įsėlis , monokultūra , atsėliavimas. Sėjomainos , jų klasifikacija. Tarpiniai augalai. Atsėliavimo ypatumai. Žemdirbystės sistemos. Apibūdinti priešsėlių parinkimo kriterijus. Sėjomainų ekonominis vertinimas. Žemės kadastras. Į ką atsižvelgiama vertinant žemę. Svarbiausi augalų augimo veiksniai. Sėjomainų klasifikavimas , nurodyti pavyzdžius. Žemės dirbimo tikslai ir uždaviniai. Žemės dirbimo būdai ir jų atlikimas. Pagrindiniai agrotechniniai reikalavimai arimui. Apibūdinkite terminus sėklų švarumas , daigumas , drėgnumas , dygimo energija , sėklų ūkinė vertė , kalibravimas , beicavimas. Ūkinę vertę. Dygimo energija. Sėklų kiekio ir normos apskaičiavimas.


Natūralusis derlingumas – priklausantis nuo paviršinio žemės sluoksnio paviršiaus, kuris niekada nebuvęs purentas, sausintas ar tręštas.

Dirbtinis derlingumas – tai žmogaus gamybinės veiklos rezultatas. Šis derlingumas nuolat didėja teisingai įdirbant žemę, tręšiant, sausinant, kalkinant, intensyvinant žemdirbystę, tobulinant žemės dirbimo techniką.

Potencialusis derlingumas – tai konkretaus dirvožemio gebėjimas aprūpinti augalus visais natūraliais ir žmogaus dirbtinai sukurtais veiksniais. Drėgme, oru, šiluma ir deguonimi.

Efektyvusis derlingumas – rodo, tam tikromis sąlygomis panaudojamas jo potencialusis derlingumas atsižvelgus į mokslo ir technikos pažangą.

Dirvožemio vanduo ir jo įsisavinimas. Chemiškai sujunktas vanduo – įeina į dirvožemį sudarančių mineralų sudėtį (kristalizacinis vanduo). Chemiškai sujungtas vanduo yra nejudrus ir augalams neprieinamas.

Garų drėgmė – yra dirvožemio ore ir užpildo laisvas nuo vandens poras. Šis vanduo juda iš aukštesnės į žemesnės temperatūros vietas, iš drėgnesnių į sausesnius horizontus ar sluoksnius. Nepasisavinamas.

Higroskopinis – susidaro oro garų vanduo, absorbuotas dirvožemio dalelių paviršiuje. Higroskopinės drėgmės kiekis priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, oro temperatūros ir drėgnio. Nepasisavinama. Augalai vysta.

Lietuvos dirvožemių klasifikacija. Lietuvoje dirvožemiai klasifikuojami į pradžiažiemius, kalkžemius, rudžemius, išplautžemius, palvažemius, balkšvažemius, smėlžemius, jauražemius, šlynžemius, durpžemius, salpžemius bei trąšažemius.

Dirvožemio erozijos rūšys ir apsaugos nuo erozijos priemonės. Vėjo erozija- dažniausiai pasireiškia sausringuose pasaulio regionuose, dykumose.

Vandens sukeliama erozija – dažniausiai pasireiškia kalvotuose vietose. Ypač žalinga srovelinė erozija. Apsisaugojimas nuo erozijos: Priešerozinės javų auginimo technologijos nuėmus derlių paliekamos aukštos ražienos, auginant apsaugines krūmų juostas, priešerozinės sėjomainos Kanadoje. Apauginti augalais kad neplautų žemės, kontūrinis žemės dirbimas, kaupiamųjų bei daugiamečių žolių derinimas. Horizontalus arimas.

Derlių įtakojantys veiksniai. Tręšimas, apsauga nuo piktžolių ir ligų, sėjomainos, šiluma ir drėgmė, žemės našumo balas.

Dirvožemio našumo veiksniai. Melioracijos būklė, rūgštingumas, granuliometrinė sudėtis, humuso kiekis dirvoje, akmenuotumas.

Dirvožemių vertinimas. Empirinis žemės vertinimas. Empirinis žemės vertinimas remiasi vizualiniu laukų apžiūrėjimu, dažnai dar pasitelkiant, pasėlių būklės bei gaunamų derlių vertinimą. Parametrinis žemės vertinimas. Parametrinio žemės vertinimo pagrindu imami konkretūs žemės kokybės vertinimo parametrai, funkcijos ar naudos rodikliai, kurie patikimai koreliuoja su derlingo pasėlio formavimu ir derliumi. Šuo metodu vertinant žemę jos vertė grindžiama žemės ūkio augalų augimui būtinų veiksnių buvimu ar nebuvimu.

Agronomijos egzamino atsakymai. (2016 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/agronomijos-egzamino-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:23