Agroverslų ekonomika


Ekonomikos referatas. Įvadas. Verslo samprata. Verslo organizavimo procesas. Verslo reikšmė valstybės mastu. Verslo idėjų šaltiniai. Ūkio kūrimo galimybių įvertinimas. Verslo sumanymas ir jo pagrindimas. Veiklos srities analizė, konkurencinio pranašumo veiksniai šakoje. Esamos situacijos plankumas pasirinktam verslui (SSGG analizė). Verslo kūrimo motyvai. Ūkio steigimo ir registravimo tvarka. Ūkio funkcijos ir planai. Gamybos planavimas. Pagrindiniai rizikos veiksniai. Išvados.


Verslo sąvoka tiek literatūroje, tiek praktikoje apibūdinama labai įvairiai:

Žodį ,,verslas‘‘, kartais šnekamojoje kalboje vadinamu ,,biznis‘‘- iš anglų kalbos, girdimas ir vartojamas kasdien, todėl yra svarbu žinoti ir suprasti jo sampratą ir reikšmę. Ši sąvoka aiškiai apibrėžiama dabartinės lietuvių kalbos žodyne - kaip darbas, užsiėmimas, smulki gamyba, amatas. Tai ekonominė(ūkinė) veikla, kurios metu užsidirbama pragyvenimui gaminant prekes ir paslaugas, reikalingas kitiems visuomenės nariams. Daug pasiekęs žmogus pasaulyje - Tomas Vatsonas (IMB prezidentas Amerikoje) metaforiškai išreiškė savo nuomonę: ,,Verslas yra įdomiausias žaidimas pasaulyje, jei tik moki jį žaisti‘‘.

Kiekviena žmogaus vykdoma veikla, turi priežastis, tad norint labiau suprasti verslo reikšmę, reikia suvokti esminius bruožus bei funkcijas ir verslo kūrimo motyvus.

Pagrindiniai verslo bruožai yra pelno siekimas, teikiant rinkos dalyvių poreikius bei Ūkinės veiklos, pagrįstas laisvanoriškumas, abipusiai naudingais prekiniais mainais, vystymas.

Sukurti turtą, kelti valstybės biudžetą,

Verslo organizavimas yra labai svarbi valdymo ciklo funkcija, kuri yra glaudžiai susijusi su verslo planavimu. Žemės ūkio planavimo ir organizavimo yra mokslas nagrinėjantis žemės ūkio įmonių racionalaus išdėstymo ir ūkininkavimo būdus, siekiant kuo geriau panaudoti ūkio vidinius uždavinius bei valstybės teikiamą paramą.

Smulkaus ir vidutinio verslo ekonominis vaidmuo pasireiškia kiekybiniu ekonominiu augimu ir įtaka makroekonominiams rodikliams. Lietuvoje smulkios ir vidutinės įmonės sukuria daugiau kaip 60 proc visų verslo įmonių kuriamos bendrosios pridėtinės vertės. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2004 – 2007 m. nuosekliai augo ir padidėjo nuo 4166 mln. Eur 2004 m. iki 8539 mln. Eur 2007m. Taip pat, labai svarbus rodiklis, bylojantis apie didėjančią SVV įmonių įtaką Lietuvos ekonomikai, yra šių įmonių eksporto apimtis, kuri didina Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. Šalies užsienio prekyboje padidėjimas 2007 m. buvo pats didžiausias per analizuojamus keturis metus ir sudarė 58,2 proc.

1. Vartotojai. Visų pirmiausia naujų idėjų reikia ieškoti tarp vartotojų, nes naujos prekės ar paslaugos kūrimo galutinis tikslas yra vartotojų poreikių tenkinimas.

2. Konkurentų prekės. Analizuojant, stebint konkurentų prekes paaiškėja , kad vieną ar kitą prekę, paslaugą , jos savybę ar net kokybę galima pagerinti ar patobulinti.

3. Prekybos darbuotojų informacija. Prekybos, paslaugų teikimo darbuotojai, tiesiogiai dalyvaudami rinkoje, žinodami vartotojų poreikius, gali pasiūlyti naujų idėjų.

4. Moksliniai tyrimai ir konkuravimo darbai. Ypatingai naujų idėjų šaltinių gali būti paties verslininko atlikti bandymai ir tyrimai, mokslininkų ir konstruktorių idėjos, atlikti moksliniai tyrimai bei straipsniai. Todėl verslininkas turėtų nuolatos domėtis mokslo laimėjimais.

5. Valstybės institucijos, Vyriausybės nutarimai, įstatymai. Didžiausią pagalbą suteikia patentų biurai, nes juose registruojami nauji išradimai ir naujo produkto idėjos.

Naujų prekių, paslaugų idėjų šaltiniu taip pat gali būti verslo partneriai, spauda, radijas, televizija, įvairūs katalogai, parodos mugės. Daug vertingų idėjų gali atidžiai išanalizavus dabartinę verslo stuaciją, jo tendencijas, identifikavus verslininkystės silpnąsias vietas ir net atlikus šalies gyventojų dvasinio, kultūrinio, socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo analizę.

Ne kiekvienas žmogus gali būti verslininku, tam reikia turėti tam tikrų įgimtų savybių, kurios daro didelę įtaką verslininko sėkmei. Sudėtingiausia yra ne įkurti verslą, bet išlaikyti jį konkurencingu, plėtoti savo idėją taip, kad ji būtų reikalinga rinkai ir iš jos, su didelėmis pastangomis ir ryžtu, būtų galima pragyveti ir net susikrauti turtus. Vieni verslą įkūria tam, kad taip ir nutiktų – susikrautų turtus. Vedami minčių apie tokią galimybę, pastarieji pasikausto kantrybe, ryžtu šio tikslo siekimui, aukoja visą laiką tam įgyvendinti ir aklinai pasineria į verslo pasaulį kur mintys sukasi tik apie pinigus bei rinką. Kiti verslą įkūria dėl galimybės išreikšti savo kūrybiškumą bei norą daryti tai, ko trokšta širdis, tobulėti kai stimulą duoda pastovi ir nemažėjanti rizika bei užplūdus adrenalino pliūpsniui pasiekti savo tikslus ir tapti sėkmingu. O čia jau iškyla klausimas – kurie verslininkai sėkmingesi?

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3408 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 72 KB
  • Agroverslų ekonomika
    10 - 7 balsai (-ų)
Agroverslų ekonomika. (2016 m. Sausio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/agroverslu-ekonomika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 08:59