Aguona lietuvių literatūroje


Aguona eilerastis. Eilerastis aguona. Eilėraštis apie aguona. Eilerasciai apie aguonas. Žiedinė eilėraščio kompozicija. Kazys binkis aguoneles analize. Aguonos simbolizuoja. Eilerasciai apie aguona. Aguonos eilerasciai. Eilerastis apie spalvos.

Lietuvių referatas. Šių kūrinių literatūros rūšis – lyrika, o žanras eilėraštis. Kazio Binkio eilėraštyje “Aguonėlės” kompozicija žiedinė, nes pabaigoje yra pakartojama pradžia, o antrajame Vitalijos Bogutaitės eilėraštyje uždara, nes eilėraštis turi aiškią pradžią ir pabaigą. Eilėraščiuose panaudojamos meninės priemonės. Pirmajame kūrinyje panaudojami epitetai: “Ugniaspalvės aguonėlės”, “Lyg išklydę rojaus vėlės”.


Kazio binkio eilėraštyje aguonėlės kompozicija žiedinė, nes pabaigoje yra pakartojama pradžia, o antrajame vitalijos bogutaitės eilėraštyje uždara, nes eilėraštis turi aiškią pradžią ir pabaigą. Pirmajame kūrinyje panaudojami epitetai: ugniaspalvės aguonėlės , lyg išklydę rojaus vėlės . Antrame eilėraštyje panaudota personifikacija: aguonų žydėjimas man primena gaisrą . Eilėraštyje aguonėlės yra apibūdinama gamta, aguonų žydėjimas, o vitalijos bogutaitės kūrinys yra apie žiaurius, skaisčiai raudona spalva prisiminimus. Kazio binkio eilėraščio erdvė plati, atvira. Laikas – vasaros pabaiga, rudens pradžia, nes jau užsimenama apie rugius ir patį aguonėlių žydėjimo metą. Antrojo eilėraščio erdvė taip pat plati, atvira, nes skaisčiai liepsnojantys laukai , o laikas praeities. Abiejuose kūriniuose dominuoja ryškiai raudona – ugninė spalva. Tik pirmajame eilėraštyje ta spalva primena rojų, o antrajame skausmą, netektį ir tragiškus praeities įvykius. Lyrinio aš išgyvenimai vitalijos bogutaitės eilėraštyje yra skaudūs, susiję su žiauriais praeities įvykiais. Galbūt lyrinis aš šiuo eilėraščiu perteikia skaudžius, įsimintinus jai vaikystėje nutikusius įvykius. O kazio binkio eilėraštyje lyrinio aš išgyvenimai yra džiugūs, pilni susižavėjimo, kai žydi aguonos jam žemė panaši į rojų. Antrajame eilėraštyje raudonos aguonos simbolizuoja kraują, kraupumą, mirties miegą ir sapnus. Aguona simbolizuoja gyvybes prarastas per karus. Tokia asociacija kilo iš eilių: laukuos aguonos žydi / tarp viens prie kito išrikiuotų kryžiųKazio binkio eilėraščio nuotaika pakili, linksma, džiugi, o vitalijos bogutaitės priešingai. Nuotaika yra niūri, baugi, skaudi dėl praeities įvykiu. Tik eilėraščio pabaigoje įsižiebia prošvaistėlis laimės ir džiugesio, kad dabar drezdeno miestas pakeitė savo spalšių kūrinių literatūros rūšis yra lyrika, o žanras – Lietuvių liaudies dainos. požymis – ritmiškumas, – nuolat pasikartojantys žodžiai, požymis – lyrizmas. Lietuvių liaudies dainose aguona siejama su mergelės ištekėjimu arba su netektimi. Nuolatinis deminutyvų naudojimas paryškina žodį, sustiprina jo skambesį ir vaizdo estetingumą. Liaudies dainose ir žaidimuose apdainuojamas aguonos gyvenimas. Kaip ją sėja, laisto,kaip ji dygsta, auga, žydi, noksta, kaip aguoną rauna, krečia, mala, valgo. Lietuvių liaudie dainų tekstai labai panašūs į paaguonėlės nuspalvina piešinį. Padaro jį gyvesnį, žaismingesnį. Be ryškiai raudonai žydinčių aguonėlių paveikslas atrodytų šaltas, nejaukus ir neįdomus.

Aguona lietuvių literatūroje. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/aguona-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:24