Airijos Respublika


Vidutine metu temperatura šanonas. Aijos respublika. Airijos rysiai su lietuva. Airijosrespublika. Airijos religija. Airojos respunlika ir religija. Airijos plotas km. Kur yra karantuhilas. Airijos respublika skaidres. Airijos respublikos veliava.

Geografijos referatas. Airijos respublika. Geografinė padėtis. Nacionalinė vėliava. Himnas. Istorinė praeitis. Airijos nacionalinė diena. Politinė padėtis. Religijos. Socialinė padėtis. Demografinė padėtis. Administracinis pasiskirstymas. Kalbos. Piniginiai vienetai. Ekonomika. Švietimas. Ryšiai su lietuva. Kainos. Įdomybės. Literatūra. Didesnė Airijos salos dalis Atlanto vandenyne, rytuose nuo Didžiosios Britanijos salos skiria Airijos jūra. Airijos salos kranto linijos ilgis apie 5400 km, ilgis iš šiaurės į pietus 480 km, plotis iš vakarų į rytus 280 km. Airijos Respublikos plotas yra 68895 km2. Šalis mėgaujasi jūriniu klimatu su švelnia žiema ir vėsia vasara.


Didesnė airijos salos dalis atlanto vandenyne, rytuose nuo didžiosios britanijos salos skiria airijos jūra. Airijos respublikos plotas yra 68895 km. Dažni rūkai. Mėnesio vidutinė temperatura kinta nuo oc sausį iki 19 oc birželio menėsį. Airijoje vidutiniškai per mėnesį iškrenta apie 2, colius kritulų (1 colis = 2,5 cm), o dienos metas trunka nuo valandų gruodį iki valandų birželį.

Ilgiausia airijos upė šanonas (shannon) 340 km ilgio. Didžiausi ežerai: loch koribas (lough corrib) 176 km2, loch dergas (lough derg) 129 km2 – loch arba lough reiškia ežeras. Didžiausia pelkė alenas (allen) 960 km. Aukščiausias airijos kalnas yra karantuhilas (carrantouhilnacionalinė vėliava yra trispalvė, sudaryta iš žalios, baltos ir oranžinės spalvų. Žalia spalva atstovauja senajai gėlų ir anglų - normanų gyventojų daliai, oranžinė - protestantų rėmėjų iš oranžijos valstybės, balta simbolizuoja ilgalaikę taiką tarp dviejų tradicijų. Vėliava pirmą kartą buvo iškelta 1848 airijos himnas amhrįn na bhfiann (kareivių daina) buvo parašytas 1907 metais peadar prieš tris tūkstančius metų, saliamono laikais, keltai mileziečiai iš ispanijos įsiveržė ir apsigyveno airijoje. Tuo metu saloje jau gyveno dvi kitos tautos: firbolgai ir tuatha de danann. Šios dvi rasės nebuvo išnaikintos ir suformavo būsimosios tautos, kuri buvo valdoma mažesnės bet galingesnės mileziečių aristokratijos ir kariuomenės, pagrindą.

Vienas ankstyviausių airijos pavadinimų buvo škotija. Legenda sako, kad škota buvo vienos mileziečių valdovės farao dukra. Salos gyventojai lotynų poetų ir istorikų raštuose buvo vadinami škotais.

Kitas salos pavadinimas yra hibernia. Taip salą vadino cezaris. Daug vėlesnis salos pavadinimas eire yra kilęs iš ir – šeimos, valdžiusios šiaurės rytų salos pakraštį. Normanai ir saksai pirmieji ix-x amžiuje salą pradėjo vadinti ir-land arba ir-landa, o škotijos pavadinimas tuo metu atiteko albai. Hibernijos škotai, vis iš naujo ir iš naujo kolonizuodami albą (šiandieninę škotiją), įkūrė stiprią karalystę, kuri leido dominuoti airiams (škotams), o greitai škotų karaliai valdė ir visą šalį. Paskutinis airių karalių palikuonis aleksandras trečiasis mirė 1287 metais.

1171 metais henris ii įsiveržė į airiją. Žygiui leidimą davė anglas popiežius andrianas iv, remdamasis tvirtinimu, kad airijoje religija beveik išnykusi ir, kad sulaukėjusiai tautai reikia grąžinti tikėjimą ir bažnyčios drausmę. Nuosekliausias puolimas prieš airius buvo vykdomas henrio viii laikais. Nuo pat valdymo pradžios (1515 m.

Airijos Respublika. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/airijos-respublika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:49