Akademinis raštingumas


Raštvedybos skaidrės. Akademinis raštingumas. Parengta pagal. Akademinis raštingumas. Akademinių taisyklių ir tvarkos išmanymas. Studijų dalykai. Mokslinių tyrimų metodologija. Rašybos ir kalbos kultūros išmanymas. Specialieji įgūdžiai. Akademinio raštingumo sudedamosios dalys. Akademinis rašto darbas. Mokslinio teksto ypatumai. Mokslinio teksto struktūra. Šviečiamasis tekstas. Taikomasis tekstas. Mokslinis tekstas vs nemokslinis tekstas. Bibliografinė informacija. Pirminiai, antriniai, tretiniai informacijos šaltiniai. Pirminiai moksliniai šaltiniai. Antriniai moksliniai šaltiniai. Tretiniai moksliniai šaltiniai. Perskaitykite pateiktus bibliografinius aprašus ir pasakykite kurie iš jų yra moksliniai. Kaip nereikia daryti bibliografinio aprašo. Mokslinės informacijos paieška. Literatūros apžvalga. Literatūros apžvalgos įvadas. Dėstymas. Išvados. Blogas išvados pvz. Kitas blogas išvados pvz. Geros išvados pvz. Kursinis darbas. Taigi kursiniame darbe autorius privalo. Empirinis rašto darbas. Įvadas. Metodologinė empirinio tyrimo dalis. Imties apibūdinimas. Tyrimo procedūra. Tyrimo metodai. Pvz. Rezultatų aptarimas. Išvados. Praktinės užduotys.


Į empirinį pagrindimą orientuotam mokslui ypač svarbūs metodologijos dalykai. Metodologijos žinios padeda tinkamai įvertinti studijuojamus mokslinius šaltinius, atlikti bei aprašyti savo tyrimus.

Taisyklingas, tvarkingas ir kultūringas tekstas universitete yra norma. Siekti akademinio raštingumo galima tik turint atitinkamo lygio gimtosios ir užsienio kalbos žinias. (Erentaitė, Žukauskienė, 2012).

Literatūros šaltinių paieškos įgūdžiai Literatūros analizės ir kritinio vertinimo įgūdžiai Gebėjimas tinkamai formuluoti mokslines problemas, kelti tikslus, uždavinius Akademinio teksto struktūrinių dalių ir kokybės išmanymas Skirtingų mokslinio tyrimo rezultatų pateikimo formų įvaldymas (plakatas, rašto darbas, pranešimas).

Būtina išmokti skirti mokslinį tekstą nuo kitų teksto rūšių (informacinio arba publicistinio, grožinio, teisinio, techninio teksto).

Mokslinį tekstą nuo kitų teksto rūšių galima atskirti ir pagal paskirtį, ir pagal turinį ir pagal bibliografinius požymius. Pirma mokslinio teksto savybė – jame nagrinėjamos mokslinės problemos – vienareikšmiško atsakymo neturintis klausimas. Taigi mokslinis tekstas yra tiriamasis tekstas.

Akademinei auditorijai nepriskiriami pramogų, garbinimo, informavimo, švietimo, propagavimo poreikiai. Todėl akademiniu tekstu nesiekiama linksminti, atpasakoti žinias, jaudinti, mokyti, propaguoti ar garbinti.

Moksliniame tekste nagrinėjami klausimai aptariami labai išsamiai, įsigilinama į smulkius problemos aspektus, atskleidžiami prieštaravimai, teoriniai bei metodologiniai niuansai, jie analizuojami, aiškinami. Pateikiama daug detalių. Pvz. aprašant mokslinę mododologiją laikomasi principo pateikti tiek detalių, kad kitas tyrėjas galėtų tiksliai tyrimą atkartoti.

Moksliniame tekste išreiškiama autorių nuomonė yra ne asmeninė, o dalykinė, nenaudojant emocingų posakių, pagražinimų, iliustracijų. Kalba paprastai būna specializuota, apimanti tai mokslo sričiai būdingą terminiją, kurią žino tos srities akademinė bendruomenė. Gerame moksliniame tekste siekiama paprastumo ir minties aiškumo.

Akademinis raštingumas. (2014 m. Lapkričio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/akademinis-rastingumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 19:59