Akademinių bibliotekų paslaugos


Bibliotekininkystės referatas. Įvadas. Vartotojų mokymas. Duomenų bazės. Kvalifikacijos rengimas. Elektroninių paslaugų specifika. Išteklių organizavimas. Paslaugų įvairovė. Nemokamos ir mokamos paslaugos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Akademinė biblioteka, kaip ir kitos pasaulio bibliotekos, patiria dideles permainas. Šiuolaikiniai mokymo metodai aukštoje mokykloje teikia pirmenybę savarankiškoms studijoms ir pagrindiniais šaltiniais pagrįstam mokymuisi; pereinama nuo mokymo prie mokymosi. Tokiose sąlygose ypač sustiprėjo bibliotekos, kaip pagrindinio mokymosi resursų šaltinio, vaidmuo. Biblioteka tampa tokia kompleksiška, suvienytų paslaugų dalimi. Vienu atveju, akademinė biblioteka praplečia savo funkcijas, papildydama jas šiuolaikinės informacijos technologijų dėka atsiradusiomis paslaugomis, kitu atveju, ji tampa didesnės organizacinės struktūros akademinės institucijos dalimi.

Pokyčiai, vykstantys edukacinėje, informacinėje, ekonominėje, socialinėje, technologinėje ir kitose srityse, lėmę naują universiteto bibliotekos veiklos modelį, keičia tradicines bei formuoja naujas jos funkcijas. Įvairūs autoriai skirtingai vertina bibliotekų ateitį: vienų nuomone, bibliotekų vaidmuo ateities visuomenėje gali mažėti, kadangi informacija taps laisvai prieinama, kitų – priešingai, jis turėtų padidėti plečiantis bibliotekų teikiamoms paslaugoms, kuriant naujas mokymosi aplinkas ir atsirandant specialistams, atliekantiems naujas funkcijas. Antrosios nuomonės šalininkų teigimu, bibliotekininkai taps informacijos specialistais, teikiančiais paslaugas tiek fizinėje, tiek virtualioje erdvėje. Universitetas laikomas mokymosi universitetu. Remiantis nauja edukacine koncepcija, biblioteka, kaip sudedamoji universiteto struktūrinio darinio dalis, tampa neatsiejama mokymosi per visą gyvenimą bei lanksčių mokymosi aplinkų organizavimo dalyvė ir kūrėja. Universitete, kuriame mokymas pripažįstamas kaip pagrindinė edukacinė koncepcija, bibliotekai skiriamas pagalbinio, paslaugas teikiančio padalinio vaidmuo. Universiteto posistemyje biblioteka priskiriama pasalaugų padaliniams, aptarnaujantiems studijų procesą. Tokiame universitete iš bibliotekos reikalaujama sukaupti ir pateikti informacijos šaltinius, kurie yra privalomi dėstomam kursui arba kuriuos studentams rekomenduoja dėstytojai. Prioritetas teikiamas vadovėliams, mokomajai medžiagai, metodinei literatūrai, kuri gerai žinoma ir pripažinta dėstytojo. Iš studentų nereikalaujama savarankiškai studijuoti naujausios, pasaulinės akademinės bendruomenės sukurtos literatūros. Sėkmingai mokosi tie studentai, kurie išmoksta ir atkartoja tik tą informaciją, kurią jiems pateikia dėstytojas arba kurią jie randa dėstytojo rekomenduotuose literatūros šaltiniuose. Studentai dažniausiai nėra skatinami susipažinti su pasaulinės akademinės bendruomenės sukurta informacija ir nuomonių įvairove juos dominančia tematika. Tokį paviršutinišką požiūrį į mokymąsi skatina egzistuojanti švietimo sistema (nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų).

Universitete, kuriame vadovaujamasi mokymosi paradigma, požiūris į biblioteką, kaip universiteto posistemį, keičiasi: jai priskiriamos ne vien studijas ir mokslą aptarnaujančio padalinio funkcijos; ji laikoma svarbiu universiteto informacijos infrastruktūros vienetu, aktyviai siekiančiu dalyvauti mokymosi procese ir jam daryti įtaką. Naujas požiūris į mokymąsi, akcentuojant lanksčių mokymosi aplinkų kūrimą, leidžia susiformuoti ir pasireikšti tokiam mokymuisi, kai gilinamasi į patį mokymosi objektą. Universiteto bibliotekoje besimokantysis turi gauti reikalingus informacijos šaltinius, priemones ir paramą, būtinus mokymosi veiklai atlikti. Taigi organizuodama mokymosi aplinką, biblioteka turi sukurti tokias kompetencines, psichologines ir materialiąsias sąlygas, kurios skatintų efektyviai mokytis. Besimokančioje visuomenėje pagrindinis universiteto bibliotekos siekis – kurti įgalinančias mokymosi aplinkas. Įgyvendindama šį siekį, universiteto biblioteka turi sudaryti palankias mokymuisi sąlygas: kompetencines (bibliotekos darbuotojų, studentų, dėstytojų kompetencija); materialiąsias (fizinė aplinka, higieninės sąlygos, technika ir technologijos, spausdinti ir elektroniniai informacijos šaltiniai); psichologines (palanki kultūra ir atmosfera). Tik tada ji taps įgalinančia mokymosi aplinka.

Akademinių bibliotekų paslaugos. (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/akademiniu-biblioteku-paslaugos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:15