Akcijų rinkos kainos dinamika


Statistikos savarankiškas darbas.

Įvadas. Makroekonominė analizė. Tarptautinė aplinka. Bvp. Prekių eksportas. Transportas. Darbo rinka. Sektoriaus analizė. Fundamentinė analizė. Finansinių rodiklių analizė. Vertikalioji ir horizontalioji analizė. Akcijų rinkos kainos dinamika. Išvados. Literatūra. Paveikslas 1. 1. BVP vienam gyventojui, Eur (šaltinis Statistikos departamentas). Paveikslas 1. 2 Prekių eksportas, tūkst. Eur. (šaltinis Statistikos departamentas). Paveikslas 1. 3 Nedarbo lygis, % (šaltinis Statistikos departamentas). Paveikslas 1. 4 Vidutinis darbo užmokestis, Eur (šaltinis Statistikos departamentas). Paveikslas 2. 5 Pelningos ir nuostolingos įmonės iš viso (šaltinis Statistikos departamentas). Paveikslas 2. 6 Pelningos ir nuostolingos įmonės apdirbamojoje gamyboje (šaltinis Statistikos departamentas). Paveikslas 2. 7 Lietuvos didžiausių pieno perdirbimo įmonių pajamos, Eur (šaltinis Statistikos departamentas). Paveikslas 2. 8 Perdirbimo įmonių pardavimai, Mln. Eur (šaltinis Statistikos departamentas). Paveikslas 2. 9 Eksporto šalys (šaltinis Statistikos departamentas). Paveikslas 2. 10 Pajamos iš eksporto, Mln. Eur (šaltinis Statistikos departamentas). Paveikslas 4. 11 Kapitalizacija (Eur) (šaltinis AB „Rokiškio sūris“ metinis pranešimas). Paveikslas 4. 12 Akcijų kaina 2014-01-01 – 2016-01-01 laikotarpiu (šaltinis nasdaq. com). Paveikslas 4. 13 Akcijų kaina 2014-01-02 – 2014-02-20 (šaltinis nasdaq. com).


Atlikti AB „Rokiškio sūris“ 2013 - 2015 m. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitų analizes ir nustatyti įmonės finansinę padėtį.

Išnagrinėti akcijų kainų AB „Rokiškio sūris“ kitimą ir pateikti galutinius investicinius rezultatus.

Rusijos embargas ir į Rytus nuo Lietuvos esančių valstybių ekonomikos nuosmukis nesulaužė stuburo Lietuvos transporto sektoriui, nors ir smarkiai komplikavo veiklą. 2014 m. transportavimo ir saugojimo paslaugų eksportas į Rusiją sudarė daugiau nei dešimtadalį visų Lietuvos transporto ir saugojimo sektoriaus teikiamų paslaugų, todėl, sumažėjęs daugiau nei trečdaliu, jis daro reikšmingą įtaką šios ekonominės veiklos raidai. Transportavimo ir saugojimo paslaugų teikėjai palengva persiorientuoja į kitas rinkas, pavyzdžiui, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, ir tai kompensuoja didelę dalį praradimų Rusijoje.

Šioje diagramoje matyti, kad nedarbo lygis šalyje 2013 – 2015 metais vis mažėjo. 2013m. jis siekė 11,8%, o 2015m. nukrito iki 9,1%.

Darbo užmokesčio fondo įmonės nemažina. Toks Lietuvos įmonių elgesys rodo, kad jos tikisi, jog ūkio plėtros sulėtėjimas nebus ilgalaikis, todėl reikšmingai nekoreguoja plėtros planų. Įmonės neskuba mažinti darbuotojų skaičiaus ar keisti anksčiau numatytos darbo užmokesčio politikos. Toks įmonių elgesys lemia namų ūkiams palankią darbo rinkos raidą. Gerėjant padėčiai darbo rinkoje, ne tik didėja namų ūkių pajamos, bet ir nemažėja jų paskatos vartoti. Tai kartu su mažėjančiomis kainomis ir itin žemomis paskoloms taikomomis palūkanų normomis lemia kylantį namų ūkių vartojimą ir didelį mažmeninės prekybos aktyvumą. (Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2015)

Paveiksle galima matyti pelningų ir nuostolingų įmonių skaičių 2012-2014m. 2013m. pelningų įmonių skaičius palyginus su 2012m. padidėjo 12proc., o 2014m. palyginus 2012m. padidėjo 54,5 proc. Nuostolingos 2013m. palyginus su 2012m. padidėjo 5,35proc., o 2014m. matosi žymus sumažėjimas, nuo 2013m. sumažėjo 42,8 proc.

Palyginus pelningas įmones iš viso su pelningomis įmonėmis apdirbamojoje gamyboje, galima pastebėti, kad šių įmonių skaičius tolygiai 2012-2014m. kilo. Nuostolingų įmonių skaičius 2012-2014m. laikotarpio pabaigoje sumažėjo apie 50 proc.

2015m. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pieno produktų gamyboje sunaudojo 1670 tūkst. t žalio pieno – 4,1 proc. mažiau, palyginus su 2014m., kai buvo perdirbta 1742 tūkst. t žaliavos. 2014m. gaminant sūrius, jogurtus, varškę ir kitus pieno gaminius šiek tiek daugiau buvo naudojama lietuviško pieno.

Lyginant 2014m. pardavimų skaičių su 2013m. galima pastebėti, kad pardavimai sumažėjo ganėtinai nedaug 18,9 mln. Eur (2,61%). Tačiau palyginus 2015m. ir 2014m., matome, kad pardavimai sumažėjo labai stipriai, net 131,7 mln. Eur, o tai yra 18,7%.

Pieno perdirbėjai gana sėkmingai susitvarkė su Rusijos embargu Europos Sąjungos produkcijai ir net pradėjo prekiauti kitų šalių rinkose. Pramoninkai dalinai neišvykstančios produkcijos problemą išsprendė didėjančiu eksportu į kitas šalis. Produkcijos eksportas į JAV išaugo 37 proc., Ispaniją – 57 proc., į Švediją – 8 proc. Į JAV 2015m. Lietuvos pieno perdirbėjai eksportavo net 8 kartus daugiau produktų iš pieno negu 2014 metais.

Pajamos iš eksporto 2015m. palyginus su praėjusiais metais pasikeitė gana ženkliai. Per 2015m. buvo eksportuota gaminių už 324,1 mln. Eurų, arba 33 proc. mažiau, palyginti su 2014m. 2014m. pajamas iš eksporto, palyginus su 2013m. laikotarpiu, galima pamatyti, kad pajamų suma pasikeitė nedaug, tik 5%, arba 21,2 mln. Eurų.

Apibendrinus, galima pasakyti, kad Lietuvos pieno perdirbimo sektorius yra vienas iš pagrindiniu Lietuvos pramonių šakų, kuris sudaro kasmet beveik 35 proc. visos maisto pramonės gamybos. Pieno perdirbimo sektorius uždirba pajamas ne tik verslininkams, bet ir valstybei.

Akcijų rinkos kainos dinamika. (2016 m. Gegužės 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/akciju-rinkos-kainos-dinamika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:03