Akumuliatoriai


Akumuliatoriaus paruošimas darbui. Akumuliatoriaus konstrukcija. Akumuliatoriaus veikimo principas. Akumuliatoriai referatas. Akumuliatoriu veikimo principas. Akumuliatoriu paruosimas darbui. Referatas akumuliatoriai. Referatas apie akumuliatorius. Optima akumuliatoriai. Akumulatoriu paruošimas darbui.

Fizikos referatas. Turinys. Įvadas. Akumuliacinio efekto atradimas. Akumuliatorius. Veikimo principas. Konstrukcija. Charateristikos. Elektrolito tankio, elektrovaros ir įtampos kitimas įkraunant akumuliatorių. Talpa ir jos priklausomybė nuo iškrovimo srovės, elektrolito temperarūros ir tarnavimo laiko. Akumuliatorių eksploatacija. Akumuliatoriaus paruošimas darbui. Akumuliatoriaus priežiūra eksploatuojant. Akumuliatorių eksploataciniai gedimai. Darbo apsaugos reikalavimai. Akumuliatorių gamintojai. Optima akumuliatoriai. Išvados. Literatūra.


Referate nagrinėjant akumuliatorių eksploataciją, aprašiau akumuliatorių konstruciją, veikimo principą, akumuliatoriaus charakteristikas. Tik žinant akumuliatorių konstrukciją ir veikimo principą, galima tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti akumuliatorių. Toliau supažindinau su Lietuvoje naudojamų akumuliatorių gamyntojais, taip pat aprašiau ateities akumuliatdar 1802 metais g. Piteris savo bandymuose pastebėjo, jog dvi varinės plokštelės, panardintos į rūgštį ir sujungtos su galvanine baterija, įsikrauna ir  vėliau jas trumpą laiką galima naudoti kaip nuolatinį srovės šaltinį. Šį reiškinį vėliau tyrinėjo daugelis kitų šios srities mokslininkų.

1854 metais vokiečių karo gydytojas vilhelmas zinstedenas pastebėjo, jog leidžiant srovę per švino elektrodus, panardintus į praskiestą sieros rūgštį, teigiamas elektrodas oksiduojasi, tuo tarpu neigiamas elektrodas nepakinta. Nutraukus srovės tekėjimą per plokšteles, elemente atsirasdavo nuolatinė srovė iki tol, kol visas švino oksidas ištirpdavo rūgštyje. Taigi, v. Zinstedenas savotiškai priartėjo prie akumuliatoriaus atradimo pats to nežinodamas.

1859 metais prancūzų inžinierius gastonas plante netikėtai pastebėjo tokį patį reiškinį bei to pasekoje sukūrė pirmąjį istorijoje švininį akumuliatorių. Nuo šio įvykio prasidėjo akumuliatorių technikos era.

G. Plante akumuliatorius buvo sudarytas iš dviejų tokių pačių švininių plokštelių. Plokštelės viena nuo kitos atskirtos medžiagine pertvara. Tokia konstrukcija buvo talpinama į parūgštintą vandenį ir sujungiama su elektrine baterija. Po keleto valandų atjungus bateriją, akumuliatorius kurį laiką skleisdavo pakankamai stiprią srovę. Esminis g. Plante akumuliatoriaus trūkumas buvo nedidelė talpa – akumuliatorius labai greitai išsikraudavo. Vėliau g. Plante pastebėjo, jog akuliatoriaus talpą galima padidinti papildomai apdorojus švinines plokšteles – jų paviršius turi būti kaip imanoma labiau porėtas. Tam, kad įgyvendintų šią sąlygą, g. Plante iškraudavo įkrautą akumuliatorių, o vėliau per jį leisdavo srovę  priešinga kryptimi. Šis procesas buvo kartojamas daugybę kartų ir tai padėdavo padidinti švino oksido sluoksnį ant abiejų švino plokštelių.  .

Iki to laiko, kol buvo išrasta dinamo mašina akumuliatoriai elektrotechnikams nekėlė ypatingo susidomėjimo. Akumuliatoriai tapo plačiau naudojami tik atsiradus galimybei greitai ir lengvai juos įkrauti su generatoriaus pagalba.

1882 metais kamilis foras žymiai patobulino akumuliatoriaus plokštelių gamybą. K.

  • Fizika Referatai
  • 2010 m.
  • 24 puslapiai (4981 žodis)
  • Fizikos referatai
  • Microsoft Word 356 KB
  • Akumuliatoriai
    6 - 2 balsai (-ų)
Akumuliatoriai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/akumuliatoriai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 05:58