Alaus kokybinės ir kiekybinės sudėties vertinimas


Chemijos referatas. Įvadas. Darbo tikslas. Uždaviniai. Alaus cheminė sudėtis. Alaus kokybinės sudeties vertinimas. Reagentų klasifikavimas. Katijonų analizė. Pirmos analizinės katijonų grupės pažinimo raekcijos. Natrio katijono Na+ atpažinimo reakcijos. Kalio katijono K+ atpažinimo reakcijos. Antros analizinės katijonų grupės pažinimo reakcijos. Kalcio katijono Ca2+ atpažinimo reakcijos. Trečios analizinės katijonų grupės pažinimo reakcijos. Geležies Fe2+, Fe3+ katijonų atpažinimo reakcijos su grupiniu reagentu amonio sulfidu ((NH4)2S). Geležies katijono Fe2+atpažinimo reakcijos. Geležies katijono Fe3+atpažinimo reakcijos. Cinko katijono Zn2+atpažinimo reakcijos. Antros analizinės katijonų grupės pažinimo reakcijos. Kalcio katijono Ca2+ atpažinimo reakcijos. Trečios analizinės katijonų grupės pažinimo reakcijos. Geležies Fe2+, Fe3+ katijonų atpažinimo reakcijos su grupiniu reagentu amonio sulfidu ((NH4)2S). Geležies katijono Fe2+atpažinimo reakcijos. Geležies katijono Fe3+atpažinimo reakcijos. Cinko katijono Zn2+atpažinimo reakcijos. Anijonų analizė. Pirmos grupės anijonų charakteristika. Jodido anijonų J- atpažinimo reakcijos. Kiekybinė analizė. Gravimetrinė analizė. Nusodinamoji gravimetrinė analizė. Titrimetrinė analizė. Titravimo metodai. Pagrindiniai titrimitrinės analizės metodai. Kiekybinė ir kokybinė alaus sudėties svarba. Mineralinių medžiagų svarba. Natris. Kalis. Kalcis. Magnis. Geležis. Cinkas. Jodas. Literatūros sąrašas. Išvados. Praktinė dalis.


Darbo tikslas - išanalizuoti aliejaus kokybinę sudėtį ir aprašyti kiekybinės analizės obuolio sudėties vertinimą.

Cheminė alaus sudėtis nevienoda, ji priklauso nuo alaus rūšies. Alus yra svarbus maistinių medžiagų šaltinis, į kurio sudėtį įeina vanduo, sausosios medžiagos, organinės medžiagos (lipidai, baltymai, angliavandeniai), neorganinės medžiagos (mineralinės medžiagos) ir vitaminai.

Alus, šviesus, 3.5 % tūrio alkoholio

Cheminės analizės metodai pagrįsti chemine medžiagų sąveika. Analizinės reakcijos atliekamos į tiriamąjį tirpalą įpilant specialių reagentų, kurie su ieškomuoju jonų sudaro būdinguosius sąveikos produktus. Reakcijoms yra būdingas jautrumas ir specifiškumas. Šios reakcijos vadinamos jono būdingosiomis ar jono aptikimo reakcijomis. Cheminei analizei tinka tik tos reakcijos, kurios pasižymi gerai matomu išoriniu efektu.

Tiriamajame produkte – aluje randama nedideliais kiekiais tokie mineralai natris, magnis, fosforas, kalis, kalcis, geležis, cinkas, selenas, jodas. Šie elementai priklauso skirtingoms katijonų ir anijonų grupėms, kurios skirstomos į skirtingas grupes ir jos turi, specifines atpažinimo reakcijas.Atliekant atpažinimo reakcijas yra naudojami specifiniai reagentai.

Reagentai, kurie tam tikromis bandymo sąlygomis dalyvauja būdingoje reakcijoje, tik su vienu jonu panašių, jonų mišinyje, vadinami specifiniais, o tos reakcijos - specifinėmis.

Aluje galime rasti tokių Fe3+, Zn, Na+, K+, Ca2+, katijonų. Katijonus galima suskirstyti į analizines grupes sulfidiniu metodu, kurio pagrindinis grupinis reagentas vandenilio sulfidas. Tačiau jei nebūtina gauti labai tikslius duomenis, sulfidinį analizė metodą galima pakeisti mažiau tiksliu- rūgščių ir bazių metodų.

Sulfidinis katijonų grupavimo metodas pagrįstas nevienodu metalų tirpumu vandenyje, rūgštyse ir natrio ar amonio sulfidų tirpaluose. Metalų sulfidai gaunami metalų druskų tirpalus veikiant H2S ar natrio bei amonio sulfidais. Šių reakcijų atžvilgiu visi metalai skirstomi į penkias analizines grupes.

Ši grupė neturi grupinio reagentų, tai reiškia, nėra reagentų, galinčio vienu metu nusodinti šiuos katijonus. Jai būdinga tai, kad dauguma druskų, kurias sudaro jos katijonai tirpsta vandenyje.

Atliekant sisteminę analizę kitų grupių katijonai trukdo atpažinti pirmos grupes katijonus, todėl pirmiausiai atskiriami kitų grupių katijonai ir tik po to ieškomi pirmai katijonų grupei priklausantys katijonai.

Pirmos analizinės grupės katijonų radimui dažniausiai naudojami šie specifiniai reagentai:

Na3[Co(NO2)6] – natrio-kobalto nitritas

KH2SbO4 – kalio dihidrostibiatas

Į mėgintuvėlį įlašiname 3-5 lašus tiriamojo tirpalo (terpė neutrali arba silpnai šarminė) ir tiek pat kalio dihidrostibiato (KH2SbO4) tirpalo. Vidinė mėgintuvėlio sienelė patrinama stikline lazdele.

Į mėgintuvėlį įlašiname 3-5 lašus tiriamojo tirpalo ir 8-10 lašų cinko uranilacetato (Zn[(UO2)3(C2H3O2)8]) tirpalo. Terpė reakcijai turi būti neutrali arba silpnai rūgštinė. Vidinė mėgintuvėlio sienelė patrinama stikline lazdele.

NaCl + Zn[(UO2)3(C2H3O2)8] + CH3COOH + 9 H2O (NaZn[(UO2)3(C2H3O2)9] ( 9H20 + HCl

Išvada: J ei tirpale yra Na+ jonų, tai iškrenta žalsvai geltonos spalvos nuosėdos, gerai

Į mėgintuvėlį įlašiname 3-5 lašus tiriamojo tirpalo ir tiek pat natrio heksanitrokobaltiato (Na3[Co(NO2)6]) tirpalo. Terpė reakcijai neutrali arba silpnai rūgštinė.

2 KCl + Na3[Co(NO2)6] K2Na[Co(NO2)6]+ 2NaCl

Išvada: Jei tiriamajame tirpale yra K+ jonų, iškrenta geltonos spalvos nuosėdos.

Į mėgintuvėlį įlašiname 3-5 lašus tiriamojo tirpalo ir tiek pat natrio tetrafenilborato (Na[(C6H5)4B]) tirpalo.

KCl + Na[(C6H5)4B] K[(C6H5)4B]↓+ NaCl

Išvada: Jei tiriamajame tirpale yra K+jonų, iškrenta baltos nuosėdos.

ANTROS ANALIZINĖS KATIJONŲ GRUPĖS PAŽINIMO REAKCIJOS

Ca2+,, Ba2+ ir Sr+ katijonams būdinga tai, kad jų karbonatai netirpsta vandenyje, bet tirpsta ir silpnose ir stipriose rūgštyse. Šių katijonų sulfatai, sulfitai, hidroksidai, fosfatai, oksalatai yra menkai tirpūs arba visai netirpūs junginiai.

Gerai tirpsta vandenyje šių katijonų sulfidai BaS, CaS ir SrS. Tai yra esminis skirtumas nuo trečios, ketvirtos ir penktos grupės katijonų, kurie netirpsta vandenyje.

Kalcio katijono Ca2+ atpažinimo reakcijos

Ca2+,, katijonų atpažinimo reakcijos su grupiniu reagentu amonio karbonatu ((NH4)2CO3).

Į mėgintuvėlį įlašiname 3-5 lašus kalcio chlorido (CaCl2) tirpalo, po to įlašiname tiek pat 2 N amonio karbonato ((NH4)2CO3) tirpalo.

CaCl2+ (NH4)2CO3 CaCO3↓+ 2 NH4Cl

Mėgintuvėlyje iškrenta baltos amorfinės nuosėdos. Pašildžius mėgintuvėlį amorfinės nuosėdos virsta kristalinėmis. Patariama patikrinti nuosėdų tirpumą acto rūgštyje (CH3COOH) ir druskos (HCl) rūgštyse.

  • Chemija Referatai
  • 2015 m.
  • 27 puslapiai (4802 žodžiai)
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 105 KB
  • Alaus kokybinės ir kiekybinės sudėties vertinimas
    10 - 9 balsai (-ų)
Alaus kokybinės ir kiekybinės sudėties vertinimas. (2015 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/alaus-kokybines-ir-kiekybines-sudeties-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:35