Aliejaus technologija


Chemijos referatas.

Įvadas. Aliejaus cheminė sudėtis. Aliejaus kokykybinės sudeties vertinimas. Reagentų klasifikavimas. Katijonų analizė. Pirmos analizinės katijonų grupės pažinimo raekcijos. Natrio katijono Na+ atpažinimo reakcijos. Kalio katijono K+ atpažinimo reakcijos. Antros analizinės katijonų grupės pažinimo reakcijos. Kalcio katijono Ca2+ atpažinimo reakcijos. Trečios analizinės katijonų grupės pažinimo reakcijos. Geležies katijono Fe2+atpažinimo reakcijos. Geležies katijono Fe3+atpažinimo reakcijos. Cinko katijono Zn2+atpažinimo reakcijos. Anijonų analizė. Pirmos grupės anijonų charakteristika. Jodido anijonų J- atpažinimo reakcijos. Kiekybinė analizė. Gravimetrinė analizė. Nusodinamoji gravimetrinė analizė. Nusodinamoji forma. Nusodinimo sąlygos. Sveriamoji forma. Titrimetrinė analizė. Titravimo metodai. Darbinių tirpalų standartizavimas. Pagrindiniai titrimitrinės analizės metodai. Kiekybinė ir kokybinė aliejaus sudėties svarba. Katijonų reikšmė maisto pramonėje ir žmogaus organizme. Pirmos grupės katijonai. Antros grupės katijonai. Trečios grupės katijonai. Anijonų reikšmė maisto pramonėje ir žmogaus organizme. Pirmos grupės anijonai. Išvados. Literatūra.


Aliejus nėra tas produktas, kuriame galėtume rasti didelį kiekį mineralinių medžiagų, jis nėra jomis turtingas. Skirtingos rūšies aliejus turi skirtingus mineralus, bei skirtingą jų kiekį. Yra tokių aliejų, kuriuose visai nėra mineralų (pvz., sojų), tačiau yra ir tokių, kurie turi kelis (alyvuogių). Aliejuje galime aptikti tokių jonų, kaip: natrio, kalio, kalcio, geležies, cinko , jodido, fosforo [9]

Darbo tikslas - išanalizuoti aliejaus kokybinę sudėtį ir aprašyti kiekybinės analizės obuolio sudėties vertinimą.

Cheminė aliejaus sudėtis nevienoda, ji priklauso nuo aliejaus rūšies. Aliejus yra svarbus maistinių medžiagų šaltinis, į kurio sudėtį įeina vanduo, sausosios medžiagos, organinės medžiagos (lipidai, baltymai, angliavandeniai), neorganinės medžiagos (mineralinės medžiagos) ir vitaminai.

Katijonų analizinis skirstymas rūgščių ir bazių metodu: [1]

Fe(OH)2, Fe(OH)3, Mn(OH)2, Bi(OH)3, Mg(OH)2 – jei nusodinimo metu tirpale nėra amonio druskų

NaOH arba KOH – natrio arba kalio hidroksidai

Išvada: Jei tiriamajame tirpale yra Na+ jonų, išsiskiria baltos kristalinės nuosėdos.

! Dribsnių pavidalo nuosėdos nerodo, kad tirpale yra Na+ jonų.

! Na+ jonų atpažinimui su kalio dihidrostibiatu (KH2SbO4) trukdo NH4 + ir Mg2+ jonai.

Išvada: J ei tirpale yra Na+ jonų, tai iškrenta žalsvai geltonos spalvos nuosėdos, gerai

Išvada: Jei tiriamajame tirpale yra K+ jonų, iškrenta geltonos spalvos nuosėdos.

Išvada: Jei tiriamajame tirpale yra K+jonų, iškrenta baltos nuosėdos.[3]

Ca2+,, katijonų atpažinimo reakcijos su grupiniu reagentu amonio karbonatu ((NH4)2CO3).

Išvada: kalcio (CaCO3) karbonatas tirpsta tiek silpnose, tiek stipriose rūgštyse.

Nustatyti ar tai Ba2+, ar tai Ca2+ katijonai galima pagal gautų nuosėdų tirpumą verdančioje acto rūgštyje.

Išvada: Jei gautos nuosėdos netirpsta verdančioje acto rūgštyje, tai tirpale yra Ca2+ katijonai, o jei ištirpsta – Ba2+ katijonai.

Trečiai analizinei katijonų grupei priklauso Fe2+, Fe3+, Cr3+, Mn2+, ir Zn2+, katijonai. Šių katijonų grupinis reagentas – (NH4)2S (amonio sulfidas). Sulfidai, kuriuos sudaro trečios grupės katijonai, netirpsta vandenyje, bet tirpsta praskiestose stipriose rūgštyse. Veikiant grupiniu reagentu (NH4)2S aliuminio ir chromo druskų tirpalus susidaro ne sulfidai, bet šių katijonų hidroksidai. Al3+ Cr3+, Zn3+ hidroksidai amfoteriniai junginiai. Trečios grupės katijonų karbonatai netirpsta vandenyje. Dauguma šios grupės katijonų linkę sudaryti kompleksus.

• Geležies Fe2+, Fe3+ katijonų atpažinimo reakcijos su grupiniu reagentu amonio sulfidu ((NH4)2S)

Išvada: mėgintuvėlyje susidaro būdingos spalvos nuosėdos: FeS ir Fe2S3–juodos.

• Reakcija su kalio heksacianoferiatu (raudonąja kraujo druska) (K3[Fe(CN)6])

Mėgintuvėlyje 3-5 lašus tiriamojo tirpalo parūgštiname 1-2 lašais 2 N druskos rūgštimi (HCl) ir po to įlašiname 3-5 lašus raudonosios kraujo druskos

Išvada: Jei tiriamajame tirpale yra Fe2+katijonų, tirpalas nusidažo tamsiai mėlyna spalva.

Reakcija su kalio heksacianoferoatu (geltonąja kraujo druska) (K4[Fe(CN)6])

Į 2-3 lašus tiriamojo tirpalo įpilame 1-2 lašus 2 N druskos rūgšties (HCl) tirpalo ir 1-2 lašus geltonosios kraujo druskos (K4[Fe(CN)6]).

Išvada: Jei tirpale yra Fe3+katijonų, tirpalas nusidažo tamsiai mėlyna spalva.

Į 2-3 lašus tiriamojo tirpalo įpilame 1-2 lašus 2 N druskos rūgšties (HCl) tirpalo ir 1-2 lašus kalio rodonato (KSCN). Galima naudoti ir NH4SCN (amonio rodonatą).

Išvada: Jei tirpale yra Fe3+ katijonų, tirpalas nusidažo kraujo raudonumo spalva.

Reakcija su buferiniu mišiniu, sudarytu iš skruzdžių rūgšties - HCOOH ir natrio formiatu CH3COONa

Į 5 – 8 tiriamojo tirpalo lašus įlašinamas toks pat kiekis formiatinio buferio, pagaminto iš 2N skruzdžių rūgšties - HCOOH ir 2N natrio formiato - CH3COONa, paimtų tūrių santykiu 1:1. Į tirpalą leidžiamas sieros vandenilis

  • Chemija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4206 žodžiai)
  • Kolegija
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 48 KB
  • Aliejaus technologija
    10 - 4 balsai (-ų)
Aliejaus technologija. (2016 m. Balandžio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/aliejaus-technologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:20