Aliejinių augalų laikymas ir perdirbimas


Žemės ūkio savarankiškas darbas.

Įvadas. Aliejinų augalų laikymo sąlygos. Reikalavimai derliaus nuėmimui. Aliejinių augalų sėklų džiovinimas, valymas ir laikymas. Pluoštinių kanapių sėklų džiovinimas, valymas ir laikymas. Baltųjų garstyčių sėklų džiovinimas, valymas ir laikymas. Sėmeninių linų džiovinimas, valymas ir laikymas. Sėmenojų tvarkymas. Sėmenojų džiovinimas. Išvados. Informacijos šaltiniai.


Augalininkystės produktai yra svarbus maisto ir pašarų šaltinis, bei žaliava daugeliui pramonės šakų. Jų auginimas sezoninis, o vartojimas trunka visus metus, todėl didesnę dalį išaugintos produkcijos tenka išlaikyti arba perdirbti. Augalininkystės produkcijos išlaikymas ne ką mažiau svarbus ir reikšmingas kaip ir išauginimas. Laikymo nuostoliai daro didžiulę žalą ūkio ekonomikai, bei sumažina produkcijos tinkamumą naudoti maistui ar kituose šakose.

Augalininkystės produktų išlaikymas nėra paprastas dalykas. Tai gyvi organizmai todėl net ir tada, kai jie jau nuimti ir laikomi, juose vyksta įvairūs medžiagų apykaitos procesai. Produktų išlaikymą apsunkina daugybė mikroorganizmai bei įvairūs kenkėjai. Palankiomis sąlygomis jie gerokai pablogina augalininkystės produkcijos kokybę, bei gali ją visiškai sunaikinti.

Taigi žemės ūkio specialistai turi išmanyti, kaip reikia derlių paruošti laikymui, kokiomis sąlygomis ir būdais jį sėkmingai išlaikyti ar perdirbti. Svarbu žinoti laikomuose produktuose vykstančius biologinius, fizinius bei fizinius – cheminius procesus, ir mokėti nuo jų apsisaugoti ir reguliuoti, naudojant įvairias priemones (aktyvioji ventiliacija, keičiant aplinkos oro dujų sudėtį ir kt.).

Sandėliuojami grūdai − gyva sistema. Grūdų sandėlis yra žmogaus suformuota, gyva termodinaminė ekosistema. Ji apima tarpusavyje sąveikaujančių organizmų grupę ir jų aplinką, kuriai būdingos biofizikinės ir cheminės savybės. Šią gyvų organizmų sistemą sudaro mažiausiai du gyvi subjektai: patys gūdai ir juose esantys mikroorganizmai. Labai dažnai nors ne visada, su tuo susiję aruodiniai kenkėjai, grūdinės erkės, ir netgi graužikai ir paukščiai. Tačiau pats svarbiausias gyvas šios ekosistemos organizmas yra patys grūdai.

Labiausiai grūdų sampilo storis priklauso nuo laikymo trukmės. Jei laikyti numatoma neilgai, ir blogesnės kokybės grūdus galima supilti storesniu sluoksniu.

Prieš derliaus ėmimą būtina patikrinti, kad visa įranga derliui nuimti ir grūdams laikyti būtų techniškai tvarkinga ir švari. Įrengimų prastovos šio kritinio periodo metu gali turėti neigiamą įtaką grūdų kokybei ir didinti mikotoksinų susidarymo galimybes. Kiek įmanoma, derliaus nuėmimo metu reikia vengti mechaninio grūdų pažeidimo ir sąlyčio su dirvožemiu. Smulkūs susiraukšlėję grūdai, lyginant su sveikais, gali turėti didesni mikotoksinų kiekį. Teisingas kombaino sureguliavimas, leidžiantis atskirti susiraukšlėjusius grūdus. Nuimtų grūdų valymas, pašalinant pažeistus grūdus ir kitas priemaišas, gali sumažinti mikotoksinų kiekį.

Tik ką nuimto derliaus pilti į sandėlius negalima, nes jie būna per drėgni, užteršti, per aukštos temperatūros. Grūdų, sėklų paruošimas laikymui susideda iš tokių operacijų: grūdų valymo ir rūšiavimo, vėdinimo bei konservavimo (džiovinimo, atvėsinimo, cheminio konservavimo). Svarbu sėklas, grūdus paruošti kiek galima anksčiau, kol dar palankios oro sąlygos.

Baltųjų garstyčių, kaip ir rapsų sėklose yra daug riebalų, sočių riebiųjų rūgščių, gliukozinolatų. Todėl didesnio drėgnumo sėklose kvėpavimo ir savaiminio kaitimo procesai vyksta labai intensyviai. Kvėpuodamos sėklos naudoja riebalus ir išskiria daugiau šilumos negu javai. Kai sėklų drėgnumas didesnis nei 12% . Jas reikia džiovinti. Supiltos į aruodus, drėgnos sėklos pradeda kaisti po 3-4 valandų, o garstyčių sėklos pradeda kaisti dar anksčiau. Kaitimo greitis priklauso nuo sėklų masės, šiukšlingumo, brandos, aplinkos drėgmės. Todėl nuėmus sėklų derlių, tuojau pat reikėtų džiovinti aktyviąja ventiliacija. Esant mažesniam sėklų drėgnumui, jos džiovinamos 3-4 dienas aplinkos temperatūros oru. Tuo metu sėklos bręsta. Vėliau pučiamas 1-5°C pašildytas oras. Garstyčių sėklas džiovinant įvairiose šiluminėse džiovyklose, svarbu, kad sėjai skirtos sėklos iki džiovinimo ir džiovinant neįkaistų daugiau kaip +35°C. Sėklai ruošiamos sėklos džiovinamos aktyviąja ventiliacija, nes naudojant pašildytą orą gali sumažėti sėklų daigumas. Džiovinant reikia sekti, kad nesušoktų viršutinis sluoksnis: tai pastebėjus, sėklas reikia perkasti. Neturint džiovinimo ir ventiliavimo įrenginių, sėklas galima paskleisti plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje ir nuolat jas perkasinėti.

Aliejinių augalų laikymas ir perdirbimas. (2017 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/aliejiniu-augalu-laikymas-ir-perdirbimas.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 14 d. 10:23