Alkoholikų vaikai


Suauge alkoholiku vaikai. Alkoholikų vaikai referatas. Alchogoliku tevu vaiku rasiniai. Nuo alkoholio priklausančios šeimos. Socialinio darbuotojo vaidmuo dirbant supriklausančiu nuo alkoholio. Vaiku alkoholizmas referatai. Esė "suaugę alkoholikų vaikai". Nedarni šeima. Ese nedarni seima. Ese alkoholizmo problemai lietuvoje.

Sociologijos referatas. Socialinio darbuotojo profesiniai ypatumai dirbant su nuo alkoholio priklausančių tėvų vaikais. Turinys. Įvadas. Alkoholizmas. Alkoholizmo trejybė. Alkoholizmo stadijos. Alkoholizmas – kaip nedarnios šeimos reiškinys. Ko neturėtų daryti socialinis darbuotojas, dirbdamas su šiomis šeimomis. Nedarni šeima ir jos įtaka vaikui. Nedarni šeima - vaiko asmenybės vystymąsi stabdantis veiksnys. Nedarnios šeimos įtaka vaiko valios ir emocijų sferai. Alkoholikų vaikų vaidmenys. Alkoholikų tėvų įtaka vaiko sveikatai. Suaugę alkoholikų vaikai. Pagalba piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikams. Tyrimo metodologijos aprašymas. Išvados. Literatūra.


Visai gali būti, kad Lietuvoje alkoholiką turi kiekviena šeima. Jei ne artimiausią, tai tolimesnį giminaitį. Tėvas, motina, sesuo, brolis, sūnus ar dukra – alkoholikai – tarsi meškos mindo visiems kojas, trukdo gyventi. Kalti, nes serga. Ir patys to nežino.

Nėra didesnės bausmės kūdikiui, kurio tėvai – alkoholikai. Jis, išvydęs pasaulį iš girtos motinos įsčių, net neįsivaizduoja kas jo laukia. Gerai, jei jis gimsta normalus, nes geriančių tėvų išanalizuoti vaikų, alkoholizmas – lėtinė, klastinga, progresuojanti ir mirtina liga, pasireiškianti asmens fizine ir protine priklausomybe nuo alkoholio. Lėtinė liga reiškia, kad alkoholinė priklausomybė nepraeina. Nuo jos negalima išgyti, alkoholizmo procesą galima tik sustabdyti. Ligos eiga progresuojanti. Nustatyti alkoholizmo požymius pirminėje stadijoje yra pakankamai sunku. Pasak b. Moskalenko (1992), nei išgeriamo alkoholio kiekis, nei išgertuvių dažnumas nėra pagrindiniai požymiai , leidžiantys nustatyti ligos buvimą ar nebuvimą.

Tikriausiai kiekvienam socialiniam darbuotojui tenka susidurti su situacijomis, kai prisieina atskirti alkoholizmą nuo girtavimo; nustatyti ar žmogus tikrai alkoholikas ir ar būtina jį nukreipti pas specialistus. B. Moskalenko (1992) pabrėžia, kad socialinis darbuotojas nenustato diagnozės – tai gydytojo kompetencija. Vis dėlto, socialinis darbuotojas privalo teisingai orientuotis tokiose gyvenimiškose situacijose, kur galimi susirgimo požymiai . Tikslinga pritarti autoriaus nuomonei, kad laiku įsikišęs į tokią situaciją, socialinis turi būti trys faktoriai, kad išsivystytų alkoholizmas: alkoholis + alkoholio vartojimas + polinkis.

Be alkoholio priklausomybė nuo jo, žinoma, būtų neįmanoma. Būtinas polinkis, kad išsivystytų priklausomybė nuo alkoholio. Vien noro nepakanka, kad suaugus taptum alkoholiku. Ir netgi nebūnant priklausomam nuo alkoholio, bet smarkiai geriant galima pakenkti sveikatai ir netgi mirti nuo apsinuodijimo alkoholiu ar nuo kitos ligos, kurią sukėlė alkoholis.

Visi sukaupti duomenys liudija, jog ne itin didelė gyventojų dalis gimsta su polinkiu į priklausomybę nuo alkoholio. Jis veikiausiai paveldimas. Priklausomybė yra užprogramuota ir ima veikti, kai esama alkoholio ir palankios aplinkos.

Alkoholinė kultūra, kitaip tariant, visuomenė, aplinka, gėrimo įpročiai bei tradicijos nulemia, kokiomis progomis ir kokie alkoholio kiekiai vi stadija: alkoholikas gali gerti be didesnės žalos sau ir aplinkiniams. Išgėrinėjama daugiausiai savaitgaliais ir pasitaikius tam tikroms progoms.

Alkoholikų vaikai. (2011 m. Sausio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/alkoholiku-vaikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:42