Alternatyvioji energija


Elektrotechnikos referatas. Įvadas. Alternatyvioji energija. Vėjo jėgainės. Saulės energija. Hidroelektrinės. Geoterminės elektrinės. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tyrimo objektas – Vėjo jėgainės, saulės energija, hidroenergija, geoterminės elektrinės.

Alternatyviosios energijos ETF (Finansinių paslaugų vadovas. Vilnius, 2009 m. 33p. )

Rinkos rizika, nes investicijų fondo pajamingumas priklauso nuo bendros rinkoje esančios padėties.

Patariama atidžiai perskaityti ir susipažinti su investavimo strategija, kad būtų galima suvokti, kokia rizika egzistuoja konkrečiam ETF

Asmuo pats perka įrengimus ir montuoja juos pasirinktoje vietoje arba vietovėje, kurioje yra suteiktas leidimas juos įrengti.

Jeigu buvo investuota į prastus įrengimus, galima net nesulaukti investicijos atsipirkimo.

Kokybiškų įrengimų kainos siekia keliasdešimt tūkstančių, kas reikalauja didelių pradinių įnašų ir gerokai prailgina jų atsiperkamumo laikotarpį.

     2. Dviejų laiko zonų - 0,49 Lt (dienos); 0,34 Lt (nakties).

Vėjo greitis – svarbiausias vėjo energijos parametras vėjo jėgainių panaudojimo požiūriu. Tuo tikslu sudaromi atskirų vietovių vėjo atlasai. Paveiksle galima matyti Lietuvos vėjų žemėlapį, sudarytą pagal daugiamečius vėjų greičius standartiniame (50 m.) aukštyje.

Jėgainės atsiperkamumą apskaičiuoti itin sunku, nes tam įtakos turi labai daug faktorių, kurie laikui bėgant keičiasi. Štai preliminarus pavyzdys: Zephyr Airdolphin kaina yra 28000 Lt. Vidutiniškai per savo gyvavimo laikotarpį (40 m.) sugeneruos 75000 Lt. Tai reiškia, kad per mėnesį ji gali pagaminti elektros už (75000/40)/12=156,25 Lt. Taigi jei jūsų sunaudojamos elektros suma neviršija 156,25 Lt., jums ši vėjo jėgainė gali atsipirkti per 15 m.

Vėjo elektrinėse gaminamos elektros energijos supirkimo kainos (2012 m.), [11]

Saulės (žvaigždė, kurios sistemoje yra Žemė) spinduliavimo galia yra 3,84 × 1026 W. Žemę pasiekia tik 47% Saulės energijos, 19% jos sulaiko atmosfera, likę 34% grįžta atgal į kosmosą. Таčiau ir tokios dalies energijos pakanka tam, kad Saulės energija būtų laikoma pačiu galingiausiu energijos šaltiniu Žemėje.

Saulės spindėjimo trukmė atskirais metais ir mėnesiais kinta. Iš esmės tai lemia oro masių cikloninė cirkuliacija, debesuotumas.

Iš aukščiau pateiktos informacijos matyti, kad Saulės energetikai yra tinkamiausia šalies vakarinė dalis, kur yra didžiausia maksimali metinė Saulės ekspozicija horizontalioje plokštumoje (pvz., Nida - 1042 kWh/m²) ir mažiausiai tinkama šiaurės rytinė ir rytinė dalis, kur Saulės ekspozicija mažiausia (pvz., Biržai - 926 kWh/m²).

Iš esmės Lietuva turi pakankamai geras sąlygas vystyti Saulės energetiką. Tuo įsitikinti galima įvertinus Saulės energetikos plėtros apimtis tokiose šalyse kaip Vokietija (Saulės ekspozicija - 967÷1212 kWh/m²) ar net Anglija (Saulės ekspozicija - 700 kWh/m²).

elektrinės vietą (kaip matote iš aukščiau pateikto paveikslėlio, skirtingose vietovėse Saulės spindėjimo trukmė/Saulės ekspozicija yra skirtinga);

Saulės elektrinės skirstomos į autonomines elektrines, kurios dažniausiai yra mažos galios ir turi pagamintos elektros energijos kaupiklius - akumuliatorių baterijas, ir integruotas į elektros energetikos sistemą elektrines.

Lietuvoje tinkamiausia geoterminei energetikai vystyti yra vakarinė šalies dalis. Tai galima matyti iš žemiau pateikto Kambro vandeningo sluoksnio kraigo temperatūrų žemėlapio (raudonais taškais yra pažymėtos gręžinių vietos):

Vadovaujantis atliktų tyrimų rezultatais, buvo sudarytas Pernų-Kemerių vandeningo horizonto geoterminių perspektyvų žemėlapis su išskirtais trim plotais: vydutinio perspektyvumo plotu (Mažeikiai, Skuodas, Plungė, Telšiai), perspektyviu plotu (Kretinga, Rietavas, Šilutė, Šilalė, Klaipėda, Palanga) ir perspektyviausiu plotu - Gargždais. Pernu-Kemeriu vandeningo sluoksnio vieno gręžinių dupleto šiluminės energijos ištekliai (MWt).

Alternatyvioji energija. (2013 m. Birželio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/alternatyvioji-energija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:13