Alternatyvios dividendų politikos


Dividendu politika imonese. Dividendų irelevantiškumo teorija. Dividendu politika. Dividendų politikos teorijos. Akcija gordono modelis uždaviniai. Dividendų teorija. Įmonių dividendų politikos tyrimai. Uždaviniai apie dividendus. Dividendų politika esė. Dividendu irelevantiskumo teorijos prielaidos.

Ekonomikos referatas. Nuo pat senų laukų daugelis kompanijų dideles viltis sieja su reinvestuojamu pelnu, nes tai – veiklos finansavimo šaltinis. Kadangi dividendu išmokėjimo rodiklis, tai pelno procentas, kuris sumažina reinvestuojamo pelno dydį, tai sprendimas išmokėti dividendus neišvengiamai tampa finansavimo sprendimu. Optimali firmos dividendų politika subalansuoja dividendus dabartiniu momentu ir jų prieaugį, kuris maksimalizuoja firmos akcijų kainas ateityje. Įvadas. Dividendų politikos. Dividendų politika praktikoje. Veiksniai, įtakojantys dividendų politiką. Išvados. Naudota literatūra.


Priimant finansinį sprendimą, būtina atsižvelgti į dividendų politikos įtaką įmonės akcijos vertei, o taip pat kaip yra patenkinami investuotojų poreikiai. Norint suformuluoti optimalią įmonės dividendų politiką, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių. Būtina tinkamai įvertinti įmonės poreikius, situaciją rinkoje. Lietuvoje atlikta mažai tyrimų, nustatančių įmonių dividendų politiką, jų įtaką įmonės vertei. Dividendų politikos tyrimas ypač aktualus. Gordono akcijos kainos pastovaus prieaugio modelis rodo, kad, išmokant daugiau dividendų, akcijos kaina didėja. Tačiau, padidėjus dividendų išmokėjimui grynaisiais pinigais, mažiau pinigų galima rdividendų politikos teorijos išskiria ir aprašo skirtingą investuotojo elgesį bei akcijos kainos priklausomybę nuo dividendų politikos. Yra išskiriamos dvi dividendų politikos teorijos: dividendų irelevantiškumo teorija (dividencl irrelevance) ir žvirblio rankoje teorija ( bird-in-hand ).

Dividendų irelevantiškumo teorijoje įrodinėjama, kad firmos divi­dendų politika neturi jokios įtakos nei jos vertei, nei jos kapitalo kaštams. Pagrindimai šios teorijos rėmėjai yra jos kūrėjai - merton miller ir franco modigliani (mm). Jie įrodinėjo, kad firmos vertę apsprendžia tik jos turto pajėgumo lygis ir verslo rizika. 1961 m. Mokslininkai išleido mokslinį straipsnį, kuriame teigė, kad, žinant konkrečius investicinius sprendimus, dividendų išmokėjimo koeficientas yra tik atskira viso paveikslo detalė. Šis rodiklis nedaro jokios įtakos akcininkams. M. H. Miller ir f. Modigliani  teigė, kad įmonės vertę veikia tik pelnas, gaunamas naudojant turtą, o ne šio pelno padalijimo tarp dividendų ir nepaskirstytojo pelno būdai. Teorijos tinkamumui įrodyti mokslininkai rėmėsi tobulos rinkos prielaidomis. Pagrindiniai dividendų irelevantmokslininkai m. Gordon ir j. Linter  1966m. Pateikė žvirblio rankoje dividendų politikos teoriją. Jie įrodinėjo, kad investuotojai, norėdami apsidrausti, rinksis dividendus, o ne būsimas pajamas, kurios nėra garantuotos. Dividendų gavimas suteikia jiems užtikrintumo jausmą. žvirblio rankoje teorija įrodinėja, kad įmonės vertę maksimizuoja aukštas dividendų išmokėjimo rodiklis.

Apie teorijos pagrįstumą sprendžiama ne pagal tai, kiek prielaidos atitinka tikrovę, o pagal empirinių tyrimų rezultatus. Deja, empirinių tyrimų rezultatai yra neaiškūs. Bet kuri iš šių teorijų gali būti teisinga arba abi gali būti neteisingos. Ekonominių rodiklių priklausomybės tyrimai neturi tokių tikslių laborato­rinių sąlygų kaip fizikinių mokslų tyrimai.

  • Ekonomika Referatai
  • 2010 m.
  • 10 puslapių (1622 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Alternatyvios dividendų politikos
    8 - 3 balsai (-ų)
Alternatyvios dividendų politikos. (2010 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/alternatyvios-dividendu-politikos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:04