Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo galimybių lietuvos kelių transporte analizė

Darbo tema
Alternatyvus saltiniai vandens transporte. Alternatyvių degalų direktyvos. Biodegalų gamybos plėtrą skatina šios priežastys. Alternatyviuju energijos istekliu nauda.

Aprašymas
Įvadas. Automobilių transporto tarša. Atmosferos tarša. Automobilių transporto tarša. Biodegalų gamybos plėtrą skatinančios priežastys. Biodegalų gamybos plėtrą skatinančios priežastys. Biodegalų nauda. Biokuras patikima naftos alternatyva transporto sektoriuje. Alternatyvių energijos šaltinių paieška. Biodegalų gamybos ir vartojimo pasaulyje esama padėtis ir tendencijos. Alternatyvūs energijos šaltiniai. Biodegalų sąvoka, privalumai ir trūkumai. Alternatyvių degalų klasifikacija ir jiems keliami reikalavimai. Biodyzelinas. Bioetanolis. Augalinis aliejus. Biodyzelino ir bioetanolio gamyba ir vartojimas. Biodegalų gamyba užsienyje. Biodegalų gamyba lietuvoje. Neigiamos biodegalų vartojimo pasekmės. Išvados. Literatūra.

Ištrauka
Oficialiose es nuostatuose tvirtinama, kad transporto plėtros politika turi būti neatsiejama nuo aplinkos apsaugos politikos. Aštrėjančios ekologinės problemos, tokios kaip šiltnamio efektas ir didelis neatsinaujinančių išteklių eikvojimas degalams verčia ieškoti alternatyvių atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybių, kurie kartu padėtų spręsti ir ekologijos problemas.
Pirmą postūmį naujai biodegalų erai davė europos sąjunga, priėmusi direktyvą 2003/30/eb, numatančią privalomą biodegalų priedą į mineralinius degalus ir iškėlusi tikslą, iki 2020 metų 20 % visos energijos gaminti iš atsinaujinančių žaliavų.
Didėjančios mineralinių energijos šaltinių kainos, nuolat senkantys jų ištekliai, žemės ūkio produkcijos perteklius, kylančios kuro kainos ir aplinkos tarša verčia ieškoti būdų, kaip geriau panaudoti vietinius alternatyvius energijos šaltinius. Pagrindiniai energijos šaltiniai šiuo metu yra nafta, gamtinės dujos ir anglis. Dėl minėtų priežasčių vis didesnis dėmesys tiek Lietuvoje, tiek es šalyse yra skiriamas alternatyvių degalų rūšims iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Nuo 1991 metų Lietuva pasirašė pagrindinius dokumentus, susijusius su aplinkos apsaugos problemomis. Lietuva įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, rūgščius lietus sukeliančių dujų emisijas, mažinti sieros junginių, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių emisijas transporto sektoriuje, sieros ir švino kiekis kure turi atitikti es normas. Priimtos valstybės programos, atskiros ūkio šakų strategijos, vyriausybės nutarimai numato pagrindines priemones kuro kokybei ir kuro kokybės kontrolei gerinti, švaresniam ir alternatyviam kurui skatinti, aplinkosaugos priemonėms griežtinti, transporto priemonių eksploatavimo sąlygoms ir aptarnavimui gerinti, kelių kokybei ir priežiūrai gerinti, eismo srautams optimizuoti.
Biodegalų gamybos ir naudojimo klausimais Lietuvoje intensyviau buvo pradėta domėtis pastarąjį dešimtmetį. Nuolat griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai ir nepaliaujamai kylančios energetinių išteklių kainos, privertė atsigręžti į biodegalų gamybos vystymą ir panaudojimo galimybes. 2000 metais priimtas biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas, o vėliau parengta biodegalų gamybos plėtros programa.

Kategorija Aplinka Aplinkos referatai

Tipas Referatai

Įkeltas 2011 m.

Reitingas