Altorių šešėly aprašymas ir analizė


Lietuvių aprašymas. Romano sukūrimo istorija. Romano autobiografiškumo klausimas. Romano problematika. Romano sandara. Vasaris seminarijoje. Vidinių konfliktų užuomazgos. Konflikto su aplinka stiprėjimas. Vasario išėjimas iš kunigų. Vasaris ir moterys. Poezijos ir kūrybinės laisvės problema. Psichologizmas ir intelektualumas. Pasakotojas ir pasakojimo pobūdis.


Taip prasideda skilimas Vasario viduje, užsimezga konfliktai, kurių pasekmės lemia tolesnę charakterio raidą. Sveika, natūrali Vasario prigimtis priešinasi slogiai seminarijos kasdienybei, bet tas priešinimasis neprasiveržia į viešumą. Nuo pašalinių akių Vasaris slepiasi savo paties susikurtame pasaulyje, vienumoje išgyvena sukilusias abejones, svyravimus, prieštaravimus. Ir pirmieji kūrybiniai jo polėkiai — taip pat noras pabėgti nuo nemėgstamos aplinkos, laisviau išreikšti savo žmogišką prigimtį, pasipriešinti nuasmeninimui ir seminarijoje vyraujančiam standartui. Daug sumaišties jo dvasiniame pasaulyje sukelia bundanti meilė Liucei, jam nesuprantamos aistros apraiškos, kurių nepajėgia nuslopinti nei religinėmis meditacijomis, nei atgailavimu.

Užsimezgęs konfliktas tarp pareigos ir jausmų, tarp dvasininko pašaukimo ir poetinių polėkių, apnikusios abejonės pasirinkto kelio teisingumu skaldo Vasario asmenybę. Vienoks jis vyresnybės ir kolegų akyse, kitoks — savo širdyje. Tas dvilypumas slegia, bet pakeisti gyvenimo jis nesiryžta. Kad ir kan- kindamasis dėl savo religinio šaltumo, Vasaris nemeta seminarijos ir galų gale žengia lemtingą žingsnį — priima dvasininko šventimus.

Konflikto su aplinka stiprėjimas. Antroje romano dalyje „Eina gyvenimas“ Vasarį matome naujoje aplinkoje. Jis paskiriamas vikaru į nedidelį Kalnynų bažnytkaimį. Iš pradžių rašytojas pasakoja, kaip Vasaris uoliai eina savo pareigas, stengiasi būti geru kunigu, tačiau netrukus vėl atgyja tos pačios dvejonės, kurias baigdamas seminariją jis tarėsi jau nugalėjęs. Vasaris netrukus pamato, kad jo kunigiškas idealizmas ir uolumas tampa išnaudojimo ir pašaipos objektu. Vikaro pareigos pamažu įkyri, religinių apeigų atlikinėjimas tampa sunkia būtinybe. Jis jaučiasi tolimas ir liaudies žmonėms, nemoka su jais bendrauti, nepajėgia jų suprasti.

Nepritampa Vasaris , ir prie kitų kunigų, su kuriais susiduria kasdieninėje veikloje. Klebonas Platūnas pirmiausia susirūpinęs savo ūkio gerove, o ne bažnytinėmis pareigomis. Vikaras Stripaitis pasinėręs į visuomeninę veiklą, į smulkias partines rietenas, netgi įsivėlęs į prekybą, pasidaręs „kooperatininku“. Prelatas Girvydas, jau aukštesnės dvasininkijos atstovas, ir kapelionas Laibys skelbia būtinumą bažnyčiai įsitvirtinti visose visuomenės gyvenimo srityse. Jie atveria Vasariui akis, sakydami, kad bažnyčiai reikalingi ne idealūs, vien ganytojiškais, religiniais reikalais tesirūpinantys kunigai, bet svarbiausia gabūs politikai, diplomatai, valdininkai ir literatai. Vasariui įstringa ir kiti Girvydo žodžiai: „Griešyk, bet neapostazuok“, kitaip sakant, gyvenk, kaip tau atrodo tinkama, nepaisydamas per daug celibato, bet tik neatsisakyk kunigystės, saugok dvasininkijos autoriteją visuomenėje. Nesužavi Vasario ir „idealus“ kunigas — Šlavantų tėvelis: jis atrodo negyvenimiškas, atitrūkęs nuo konkrečių žemiškų reikalų, siauro akiračio.

Susidūrimas su kasdienine katalikų dvasininkijos veikla, su kitais kunigais Vasario viduje sukelia naujus konfliktus, pasipriešinimą jj žlugdančiai aplinkai. Jau seminarijoje įpratęs slėpti savo dvasinį gyvenimą nuo kitų, ir Kalnynuose jis nenori nieko įsileisti į savo vidų. Dabar dar labiau sustiprėja jo dvilypumas — vienoks jis savyje, kitoks žmonėse. Net ir norėdamas jis nepajėgia tapti gyvenimo džiaugsmų ir rūpesčių išsižadėjusiu dvasininku, o trokšta išsaugoti savo individualybę, dvasinį pasaulį, nevaržyti žmogiškos prigimties.

Romane parodoma, kad vidinius prieštaravimus dar labiau paaštrina sustiprėjęs Vasario troškimas būti poetu, kūrėju. Čia nemažą reikšmę turi ir pažintis su baroniene Rainakiene, kuri skatina jį būti poezijoje vien žmogumi.

Altorių šešėly aprašymas ir analizė. (2014 m. Spalio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/altoriu-sesely-aprasymas-ir-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:40