Alytaus miesto edukacinių programų geografinis vietos identitetas


Geografijos bakalauro darbas.

Įvadas. Edukacinės programos kaip neformalaus ugdymo forma. Edukacinės programos koncepto apžvalga. Etnokultūrinio ugdymo aspektai bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose. Geografinis ugdymas edukacinėse programose - ekskursijose. Edukacinių programų Lietuvoje pasiūlos ir paklausos analizė. Edukacinių programų Lietuvoje trumpa apžvalga. Edukacinių programų Alytaus mieste trumpa apžvalga. Tyrimo metodologija. Tyrimo planavimas, organizavimas ir vykdymas. Tyrimo objektų atranka, imtis ir geografija. Tyrimo metodai. Tyrimo rezultatai. Išvados. Literatūros sąrašas. Santrauka. Summary.


Edukacinių programų panaudojimas geografijos pamokose, tai vienas priimtiniausių būdų, norint moksleivius sudominti pačios geografijos pamokos turiniu. Edukacinės programos yra esminis geografijos pamokos vienetas, per kurį išreiškiama mokomo dalyko esmė.

Darbo objektas: neformalaus ugdymo edukacinės programos.

Darbo dalykas: Alytaus krašto edukacinių programų turinys ir raiškos formos.

Darbo tikslas – išanalizuoti Alytaus mieste ir rajone vykdomas edukacines programas, jų turinį, realizacijos formas vietinių sąlygų kontekste ugdyno turinyje.

Kiekybinis tyrimas atliktas panaudojant anketinę apklausą. Atliekant tyrimą, buvo parengta anketa, kurios tikslas – sužinoti edukacinių programų Alytaus mieste ir rajone svarbą geografijos pamokoms, taip pat buvo norima sužinoti kiek svarbus yra neformalus mokymas ir geografijos pamokose ir kokios naudos teikia tiek mokytojams, tiek mokiniams. (žr. 1 priedą).

ugdyti tautinį ir pilietinį sąmoningumą,

Edukacinių programų panaudojimas geografijos pamokose – esminis paties dalyko bruožas, kuris iš tikrųjų palengvina kiekvieno mokytojo darbą. Elementari ir subtili pagalba, kuri duoda ne tik tinkamų žinių, bet ir padeda lengviau pateikiamą informaciją geografijos pamokose. Svarbu ne tik kultūriniai elementai, bet ir geografiniai elementai.

Apibendrinant skyrelio informaciją, galima formuluoti teiginį, jog Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai numato integracinį mokymo principą.

Galima konstatuoti, jog šiandien aktyvus ugdymas - tai dinamiškos, greit kintančios tikrovės būtinybė. Pedagogai turi atsižvelgti į kiekvieno moksleivio poreikius, ugdymas turi būti paremtas tikrovės ir aplinkos pažinimu, moksleivių žinios, įgūdžiai ir gebėjimai turi būti plėtojami praktinėje veikloje (D. Šiaulytienė, 2001).

Svarbu yra tai kokius parinksime mokymosi metodus ir užduotis, o geografijos pamokoje jų pasirinkimas yra, galima pasakyti, neribotas. To paties tikslo galima siekti įvairiais būdais, o atsakingas mokytojas ir išmintingas mokinys ieško optimaliausio mokymo(-si) metodo ir tikslų santykio. Visų mokymo teorijų autoriai mokymo taisykles grindė psichikos ir jos atskirų funkcijų raidos dėsningumais (G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996). Taigi svarbus lavinamojo mokymo kriterijus - mokymo(-si) metodo atitikimas psichikos raidos dėsningumams. Nes mokymas, kurio principai atitinka, psichikos ir jos atskirų dalių dėsningumus, lavina asmenybę, skatina jos brendimą.

Galima išskirti, kad moksleivių amžius, psichologinės jų ypatybės, bei pasirengimo lygis, ugdymo tikslas, mokomosios medžiagos turinys ir sudėtingumas, aplinkos ypatybės ir nulemia metodų pasirinkimą. Geografijos mokymas privalo remtis praktine moksleivių veikla:

Savarankiškais, grupiniais ir individualiais darbais; (Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003).

20% to, ką matome ir girdime kartu;

80% to, ką patiriame tiesiogiai ir praktikuodami;

90% to, ko mes mokome kitus (Teresevičienė, Gedvilienė cit. pgl. S. Kovalik,1994).

Nekasdieniškose - džiaugsmo pamokose mokiniai įgyja drąsos, pasitikėjimo savimi, atranda palankesnes sąlygas reikštis savo gebėjimams ir mintims. Aktyvi asmenybė ugdoma aktyviais mokymo būdais.

Pamoka-ekskursija turėtų baigtis apibendrinamuoju pokalbiu, pasidalinimu įspūdžiais. Pamokos-ekskursijos labiausiai aktualios septintoje ir dešimtoje klasėje, kadangi nagrinėjama Lietuvos gamtinė ir socialinė geografija. Devintoje klasėje viena iš pamokų- ekskursijų galėtų būti Lietuvos geologijos muziejuje, kuri tinka temoms apie Lietuvos geologiją ir žemės gelmių turtus. Pamoka-ekskursija pradedama maršruto ir tikslų pristatymu, kurie šios ekskursijos yra.

Vertinti edukacinių programų sklaidą Lietuvoje būtų iš tikrųjų sunku, kadangi kiekvienas Lietuvos miestas jų turi begalę ir įvairių. Kiekviena jų yra skirtinga ir skirtingai vertinga kiekvienai pamokai.

Kiekviena iš šių edukacinių programoų veiklų susijusę su įvairiais veiklos aspektais – muziejais, bibliotekomis, parodomis, teatru, pilimis, bažnyčiomis ir kt. Tiesiog tai priklauso nuo kiekvieno asmens pasirinkimo.

  • Geografija Bakalauro darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 54 puslapiai (12308 žodžiai)
  • Universitetas
  • Geografijos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 265 KB
  • Alytaus miesto edukacinių programų geografinis vietos identitetas
    10 - 7 balsai (-ų)
Alytaus miesto edukacinių programų geografinis vietos identitetas. (2016 m. Sausio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/alytaus-miesto-edukaciniu-programu-geografinis-vietos-identitetas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:52