Alzheimerio liga demencija silpnaprotystė


Kursinis darbas demencija. Demencija ligos eiga.

Medicinos referatas. Įvadas. Alzheimerio liga. Priežastys atsirasti alzheimerio ligai. Ligos eiga. Gydymas. Ligonių priežiūra. Pagalba sergantiems ir jų atrimiesiems. Demencijos liga. Demencijos priežastys ir paplitimas. Klinika ir diagnostika. Gydymas. Išvados. Literatūros sarašas.


Alzheimerio liga dar kartais vadinama seniline alzheimerio tipo demencija arba alzheimerio demencija. Šis ligos pavadinimas buvo pavadintas Aloizo Alzheimerio garbei, kadangi šis vokiečių patologas 1907 metais tyrinėjo ir aprašė penkiasdešimt vienerių metų moters klinikinį atvejį, kuomet pažinimo funkcijų sutrikimą susiejo su specifiniais morfologiniais smegenų dariniais – neuritinėmis plokštelėmis bei neurofibriliniais tinkleliais (Budrys, 2009).

Alzheimerio ligos atvejai dažni tarp senyvo amžiaus asmenų. Pasaulyje ši liga paplitusi, ja serga apie 30 milijonų žmonių, kiekvienais metais naujai suserga 0,5% visų 65-69 metų asmenų. Ši liga išsivysčiusiose šalyse yra trečia pagal dažnį po vėžio bei kraujotakos sistemos ligų. Pastebėta, jog alzheimerio liga dažniau serga moterys, nors skirtingi tyrimai nurodo skirtingus rezultatus, manoma, jog to priežastimi gali būti sumažėjęs moteriško hormono estrogeno kiekis laikotarpiu po menopauzės (Budrys, 2009).

Tyrimai nustato keletą priežasčių atsirasti šiai ligai. Pirma, įvardijama, jog ši liga gali būti paveldima Jaunesniems kaip 60 - 65 metų asmenims, kuriems pasireiškia Alzheimerio ligos požymiai nustatyta, jog tai šeiminė autosominiu dominantiniu būdu paveldima liga. Nepaisant to šeiminiai atvejai sudaro tik 2-7% visų ligos atvejų. Antra, įvardijama, jog negenetiniai Azheimerio rizikos veiksniai yra bloga socialinė ir ekonominė padėtis, menkas išsilavinimas, moteriškoji lytis (dėl po menopauzės sumažėjusio estrogenų kiekio), egzogeninė intoksikacija aliuminiu (nevisiškai įrodyta), galvos smegenų trauma, Downo sindromas šeimoje.

Alzheimerio liga prasideda atminties sutrikimais, kurie pradžioje gali būti menkai pastebimi, bet progresuojantys. Dauguma kitų kognityvinių sutrikimų pasireiškia tik praėjus keleriems metams nuo ligos pradžios, todėl nėra lenga anksti užfiksuoti ligą. Alzheimerio ligos klinikinę simptomatiką sudaro:

Kognityvinė pažintinė simptomatika. Sutrinka trumpalaikė atmintis, naujos informacijos suvokimas, išmokimas. Dažniausiai sena informacija atgaminama gerai, sunku prisiminti naują. Sutrinka laiko, erdvės suvokimas. Esant vėlyvai ligos stadijai sutrinka ir senos informacijos atgaminimas, ligonis gali užmiršti savo artimųjų vardus, kur jo namai, neatpažiti saves veidrodyje. Taip pat sutrinka kalba, pradinėse stadijose tai pasireiškia sunkumu kai kalbama spontaniškai surasti žodžius. Vėlesnėse stadijose sutrinka kalbos supratimas, padaugėja automatinių frazių, prarandami bendravimo įgūdžiai.

Elgsenos sutrikimai. Kartais žmonės tampa ypač apatiški ir pasyvūs niekuo nesidomi. Kiti atvirkščiai tampa labai aktyvūs, juos ypač sunku prižiūrėti. Elgsenos sutrikimai nepriskiriami baziniams alzheimerio ligos sutrikimams, nes ne visada pasireiškia.

Kliedesiai ir haliucinacijos. Ši simpomatika pasireiškia iki 50% visų ligos atvejų. Dažniausiai girdimi kaltinimai vagyste, neištikimybe, persekiojimu. Specifinis šios simtomatikos pasireiškimas būtent šioje ligoje – slaugos darbuotojų bei artimųjų kaltinimas, jog jie yra ne tikri ir ligonio namai yra ne jo namai.

Nuotaikos sutrikimai. Įvairaus gylio depresijos simptomų nustatoma 5-23 % ligonių. Nerimo sutrikimai vargina apie 40 % ligonių.

  • Medicina Referatai
  • 2013 m.
  • 10 puslapių (2723 žodžiai)
  • Universitetas
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Alzheimerio liga demencija silpnaprotystė
    9 - 3 balsai (-ų)
Alzheimerio liga demencija silpnaprotystė. (2013 m. Birželio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/alzheimerio-liga-demencija-silpnaprotyste.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:37