Amazonija
Amazonija yra didžiausia pasaulyje pusiaujo žemuma. Ji plyti amazonės upės baseine tarp Gvianos plokščiakalnio šiaurėje ir Brazilijos plokščiakalnio pietuose. Vakaruose remiasi į rytinius Andų kalnų šlaitus ir tęsiasi per visą žemyną iki Atlanto vandenyno. Amazonės žemumos paviršius plokščsias, retai pakyla aukščiau kaip 150 metrų virš jūros lygio. O tai tik 50 metrų aukščiau už vidutinį Lietuvos paviršiaus aukštį. Seniau Amazonijos teritorijoje tyvuliavo jūra.
Joje kaupiasi jūrinės nuosėdos, žemyninės nuogulos. Per ilgą laiką čia susidarė kelių tūkstančių metrų nuosėdinių uolienų sluoksnis. Amazonė plyti pusiaujo ir subekvatorinėje klimato juostoje. Čia visus metus oro temperatūra aukšta. Labai drėgna. Vasaros ir žiemos temperatūros mažai skiriasi. Kiek labiau išryškėja sausasis ir drėgnasis laikotarpis.
Dėl didelio kritulių kiekio amazonėje pietų amerika vadinama drėgniausiu žemynu. Kritulių gausa į šią teritoriją neša iš atlanto vandenyno pučiantys šiaurės rytų ir pietryčių pasatai. Jų kelyje nėra kliūčių, todėl drėgni orai giliai prasiskverbia į žemyną, pasiekia andus.
Gausus krituliai ir lėkštas amazonijos paviršius buvo gera prielaida susidaryti tankiam upių tinklui, dideliems pelkėtiems plotams. Milžniškoje amazonijos teritorijoje auga drėgnieji pusiaujo miškai.
2010 m.
5.00
Microsoft Word 
4 KB
4 KB
1 puslapis
