Analizinė chemija


Chemijos konspektas. Analizinė chemija Tirpalai , jų skirstymas pagal agregatinį būvį ir dispersinės fazės dalelių dydį. Tirpumas. Koncentracija , jos reiškimo būdai %, CM , Cm , cn , ppm , ppb , ppt , ppq , titras , molinė tirpalo komponento dalis. Elektrolitai , neelektrolitai. Tirpalų dėsniai , II Raulio , Vant Hoffo , Ostvaldo praskiedimo. Difuzija , osmosas. Osmosas gyvojoje aplinkoje. Elektrolitinė disociacija. Stirpūs ir silpni elektrolitai. Tirpalų dėsniai elektrolitams. Izotoninis koeficientas. Disociacijos laipsnis , disociacijos konstanta. Ostvaldo praskiedimo dėsnis. Rūgštiniai , baziniai procesai. Rūgščių , bazių apibrėžimas pagal. Arenijų ,. Brensted ir Dž. Luji. Pagal Brionstedą. Vandens elektrolitinė disociacija. Vandens joninė sandara. Ph , pOH , jų apskaičiavimas ir nustatymo metodai. Buferiniai tirpalai sudėtis , veikimo mechanizmas , pH apskaičiavimas. Buferinė talpa , jos nustatymas. Buferinės sistemos gyvame organizme. Kokybinės analizės tikslai. Reikalavimai analizinėms reakcijoms. Negrįžtamos reakcijos tarp jonų elektrolitų tirpaluose. Tirpumo sandauga. Kokybinės jonu atpažinimo reakcijos. Reakcijos efektas - analizinis signalas. Specifinis , selektyvinis , grupinis reagentai. Dispesines sistemos , ju klasifikacija pagal dispersiškumo laipsni , agregatini buvi. Aerozoliai , liozoliai ir kietieji zoliai. Koloidinių sistemų gavimas dispersijos ir kondensacijos gavimo būdai. Koloidinių sistemų savybės. Brauno judesiai , difuzija , sedimentacija. Koloidinių dalelių – micelių – sandara cheminė formulė bei grafinis vaizdavimas. Geležies hidroksido micelė. Elektrocheminės analizės metodai. Elektrodo potencialo susidarymas. Kulonometrinės analizės metodai pagrįsti elektros kiekio sunaudojamo elektrocheminiai reakcijai matavimu. Potenciometrinė analizė. Tiesioginė ir netiesioginė potenciometrija. Lyginamieji ir indikatoriniai elektrodai. Spektroskopija. Atominė ir molekulinė absorbcinė analizė. Elektromagnetinė spinduliuotė , elektromagnetinė banga. Ją apibūdinantys parametrai bangos ilgis , virpesių dažnis , bangų skaičius , spinduliuotės stipris. Bugero – Lamberto – Bero dėsnis , jo galiojimo sąlygos. Optinis tankis. Molinės absorbcijos koeficientas. Chromatografiniai analizės metodai , jų esmė. Sorbcijos procesai. Chromatografinių analizės metodų klasifikaicja pagal agregatinį būvį’ eksperimento atlikimo metodiką.


Neelektrolitai – medžiagos, kurios nelaidžios elektros srovei, nes tirpinys yra pasiskirstęs neutraliais atomais arba jonais (cukrus).

Tirpumas – medžiagų savybė suskilti į smulkesnes daleles tam tikrame tirpiklio kiekyje tam tikroje temperatūroje. Jis reiškiamas medžiagos kiekiu gramais arba moliais, kuris gali ištirpti tam tikrame tirpiklio kiekyje arba tūryje, esant tam tikrai temperatūrai.

Koncentracija – nusako komponento kiekį vienetiniame tūryje arba vienetinėje masėje, t.y. tirpalo kiekybinę sudėtį.

Reiškiama masės vienetų skaičiumi 100 tirpalo masės vienetų. Apskaičiuojama pagal formulę:

Reiškiama tirpinio molių skaičiumi viename litre tirpalo. Apskaičiuojama pagal formulę:

;m – tirpinio masė; M – tirpinio molinė masė; V – tirpalo tūris.

;N(n) – tirpalo molinė ekvivalento koncentracija; E – tirpinio ekvivalentas (g/ml).

Reiškiama tirpinio ekvivalentų skaičiumi viename litre tirpalo. Apskaičiuojama pagal formulę:

Tirpiklio sočiųjų garų slėgis virš tirpalo yra mažesnis už gryno tirpiklio sočiųjų garų slėgį toje pačioje temperatūroje ir vadinamas sočiųjų garų slėgio sumažėjimu arba depresija: P0>P, ∆P=P0-P.

Tirpiklis verda žemesnėje, o stingsta aukštesnėje temperatūroje nei tirpalas. Gaunamas tirpalo virimo temperatūros padidėjimas ∆Tv ir stingimo temperatūros sumažėjimą ∆Tst, kurių priklausomybę nuo koncentracijos nusako Antrasis Raulio dėsnis:

Osmosas – savaiminė tirpiklio molekulių difuzija (skverbimasis) pro pusiau pralaidžią membraną iš tirpiklio arba mažesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą.

Esant uždegimui audinių dalyse osmosinis slėgis padidėja dėl baltymų skilimo, vanduo iš aplinkinių audinių veržiasi į „osmosinę celę“ – susidaro patinimai

Elektrolitų disociacija – polinių molekulių arba joninių kristalų savaiminis virtimas jonais jiems sąveikaujant su tirpiklio molekulėmis. Šis procesas yra grįžtamas ir nusakomas: elektrolitinės disociacijos laipsniu – į jonus suskilusių tirpinio molekulių skaičiaus ir visų tirpinio molekulių skaičiaus santykis; ir elektrolitinės disociacijos konstanta, kuri apskaičiuojama elektrolitinės disociacijos reakcijai pritaikius veikiančių masių dėsnį.

Išvestus tirpalų dėsnius pritaikyti elektrolitams galima panaudojant Van‘t Hofo pasiūlytą daugiklį i – izotoninį arba Van‘t Hofo koeficientą, kuris rodo realių tirpalo savybių ir teorinių tirpalo savybių santykį:

Elektrolitinė disociacija – polinių molekulių arba joninių kristalų savaiminis virtimas jonais jiems sąveikaujant su tirpiklio molekulėmis.

Elektrolitinė disociacija – polinių molekulių arba joninių kristalų savaiminis virtimas jonais, jiems sąveikaujant su tirpiklio molekulėmis.

8. Rūgštiniai, baziniai procesai. Rūgščių, bazių apibrėžimas pagal S. Arenijų, J. Brensted ir Dž. Luji.

Kalorimetrinis - vizualusis. naudojami reagentai - indikatoriai(lakmusas, metiloranžas, fenolftaleinas). nustatymas labai apykislis, geriausias rezultatas pasiekiamas universaliuoju indikatoriumi, lyginant su etalonine indikatoriaus spalvos kitimo skale.

Potenciometrinis - vienas tiksliasių pH nustatymo metodų. Sukuriames elektrometrinis potencialas, kuri išmatuojmas specialiu prietaisu - pH-metru.

Buferiniai tirpalai – tai tirpalai palaikantys tam tikrą pH, redokso potencialą, metalo jonų koncentracija ar kitą terpės charakteristika. Ir tai tirpalai, kuriuose H+ koncentracija nekinta juos rūgštinant, šarminant, skiedžiant ar kocentruojant.

1) Silpnos rūgšties ir jos druskos, sudarytos su stipira bazę pvz: CH3COOH + CH3COONa – acetatinis buferis; NaH2PO4 + Na2HPO4 – fosfatinis buferis; H2CO3 + NaHCO3 –hidrokarbonatinis buferis.

2) Silpnos bazės ir jos druskos, sudarytos su stipria rūgštimi pvz: NH4OH + NH4Cl – amoniakinis buferis.

Veikimo mechanizmas: Jei padidėja rūgščių kiekis, buferiniai tirpalai ima veikti kaip šarmai ir neutralizuoja rūgščių perteklių, o padidėjus šarmų kiekiui – rūgštimis, kad galėtų neutralizuoti šarmų perteklių.

  • Chemija Konspektai
  • 2015 m.
  • 19 puslapių (4387 žodžiai)
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Analizinė chemija
    10 - 4 balsai (-ų)
Analizinė chemija. (2015 m. Sausio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/analizine-chemija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:43