Analizinės chemijos laboratoriniai darbai


Jonų atpažinimo reakcijos. Katijonu analizinis suskirstymas.

Chemijos laboratorinis darbas. Įvadas. Kokybinės analizės pagrindai. Analizinės reakcijos ir jų jautrumas. Sisteminė analizė ir katijonų grupavimas. Nusodinimas ir nuosėdų atskyrimas nuo tirpalo. Reakcijų atlikimas ir lašų reakcijos. Rūgščių - šarmų metodas. Katijonų grupavimas rūgščių - šarmų metodu. Katijonų atpažinimo reakcijos. Pirmoji analizinė grupė K+, Na+, NH4+. Na+ jonų atpažinimo reakcijos. K+ jonų atpažinimo reakcijos. NH4+ jonų atpažinimo reakcijos. Antroji analizinė grupė (Ag+, Pb2+, Hg22+). Ag+ jonų atpažinimo reakcijos. Pb2+ jonų atpažinimo reakcijos. Vienvalenčių [Hg2]2+ jonų atpažinimo reakcijos. II katijonų grupės analizės eiga. Trečioji analizinė grupė Ca2+, Ba2+, Sr2+. Ca2+ jonų atpažinimo reakcijos. Sr2+ jonų atpažinimo reakcijos. Ba2+ atpažinimo reakcijos. III katijonų grupės analizės eiga. I, II, III grupių katijonų K+, Na+, NH4+, Ag+, Pb2+, Hg22+, Ca2+, Ba2+, Sr2+ mišinio analizė. Ketvirtoji analizinė grupė Zn2+, Sn2+, Sn4+, Al3+, Cr3+. Zn2+ jonų atpažinimo reakcijos. Sn2+ jonų atpažinimo reakcijos. Al3+ jonų atpažinimo reakcijos. Cr3+ jonų atpažinimo reakcijos. VI analizinės grupės katijonų mišinio analizės eiga. Penktoji analizinė grupė (Fe3+, Fe2+, Mn2+, Mg2+). Fe3+ jonų atpažinimo reakcijos. Fe2+ jonų atpažinimo reakcijos. Mn+ jonų atpažinimo reakcijos. Bi3+ jonų atpažinimo reakcijos. Mg2+ jonų atpažinimo reakcijos. V analizinės grupės katijonų mišinio analizės eiga. Šeštoji analizinė grupė (Cu2+, Cd2+, Hg2+, Ni2+, Co2+). Cu2+ jonų atpažinimo reakcijos. Cd2+ jonų atpažinimo reakcijos. Hg2+ jonų atpažinimo reakcijos. Ni2+ jonų atpažinimo reakcijos. Co2+ jonų atpažinimo reakcijos. VI analizinės grupės katijonų mišinio analizės eiga. I-VI grupių katijonų mišinio analizės eiga. Anijonų analizė. Pirmos grupės anijonų analizė. SO42- jonų atpažinimo reakcijos. SO32- jonų atpažinimo reakcijos. S2O32- jonų atpažinimo reakcijos. CO32- jonų atpažinimo reakcijos. PO43- jonų atpažinimo reakcijos. C2O42- jonų atpažinimo reakcijos. BO2- jonų atpažinimo reakcijos. SiO32- jonų atpažinimo reakcijos. F- jonų atpažinimo reakcijos. Antros grupės anijonų analizė. S2- jonų atpažinimo reakcijos. Cl- jonų atpažinimo reakcijos. Br- jonų atpažinimo reakcijos. J- jonų atpažinimo reakcijos. Trečios grupės anijonų analizė. NO3- jonų atpažinimo reakcijos. NO2- jonų atpažinimo reakcij. CH3COO- jonų atpažinimo reakcijos. Anijonų mišinio analizė. Anijonų suskirstymas į grupes. Anijonų - reduktorių patikrinimas. Anijonų - oksidatorių patikrinimas. Dujų išsiskyrimo patikrinimas. Tirpalo jutimin


Analizinė chemija nagrinėja medžiagų cheminės sudėties tyrimo metodus ir jų tobulinimo galimybes. Šio mokslo pagrindas yra bendrosios chemijos dėsniai. Analizinės chemijos objektas - įvairios cheminių medžiagų ir jų mišinių identifikavimas, jų cheminių ir fizikinių savybių narinėjimas.

Cheminės medžiagos analizė gali būti kiekybinė ir kokybinė. Kokybinės analizės metu nagrinėjama tiriamojo junginio sudėtinės dalys ir komponentai – jonai ar elementai ir kita. Kiekybinės analizės metu nustatoma kokiais kiekiais (koncentracija, masė) tiriamąją medžiagą sudaro atskiri elementai arba jonai.

Analizuojant įvairias nežinomas chemines medžiagas arba jų mišinius, visuomet pirmiausia atliekama kokybinė analizė, nuo kurios rezultatų priklauso metodo pasirinkimas kiekybiniams nustatymams.

Cheminė analizė plačiai naudojama pramonėje gamybos procesų kontrolei bei išleidžiamos produkcijos kokybei nustatyti. Ja remiantis išaiškinami ir ištiriami gamtiniai žaliavų šaltiniai. Ypač didelis cheminės analizės pritaikymas ir svarbus vaidmuo yra tiksliuosiuose gamtos moksluose: biologijoje, medicinoje, geologijoje, metalurgijoje, technologijoje ir kitur. Medžiagų sudėčiai nustatyti naudojami cheminiai, fizikiniai ir cheminiai – fizikiniai metodai. Pagal proceso pobūdį ir nustatomą medžiagos parametrą metodai skirstomi į: cheminius, elektrocheminius, spektrinius, radiocheminius ir radiometrinius. Plačiau apie tai galima susipažinti specialioje literatūroje, pvz.: D.Mickevičius Cheminė analizė, I ir II dalys.

Cheminiai metodai pagrįsti įvairiomis reakcijomis, kurias atliekant galima nustatyti tiriamojoje medžiagoje esančius elementus ar jonus bei jų savybes,- t.y. šie metodai pagrįsti atomų, molekulių, jonų tarpusavio chemine sąveika. Fizikiniai metodai pagrįsti medžiagos tyrimu, naudojantis jos fizikinėmis savybėmis, pvz.: laidumu, varža, optinį tankį ir daugeliu kitų.

Atsižvelgiant į reakcijai paimtos medžiagos kiekį ir atlikimo techniką, kokybinės analizės metodai skirstomi į makro-, pusiau-mikro, mikro ir ultramikro metodus.

Seniausias yra makro metodas. Pilnai analizei imamas 1 gramas kietos medžiagos, keli ar keliolika mililitrų tirpalo, atskiros reakcijos atliekamos naudojant vidutinio dydžio mėgintuvėlius, imant po kelis mililitrus tirpalo. Pilnai mikro analizei imama apie 50 miligramų medžiagos arba 20-30 lašų tirpalo.

Analizinės chemijos laboratoriniai darbai. (2012 m. Liepos 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/analizines-chemijos-laboratoriniai-darbai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 02:13