Anarchizmas


Politologijos referatas.

Įvadas. Anarchizmo ideologinė samprata ir pagrindinių idėjų pristatymas. Anarchizmo apraiškos ir judėjimai graikijoje. Didžiosios graikijos anarchistinės organizacijos. Anarchistų veiklos įtaka graikijos gyvenimui. syriza‘‘ – radikalioji kairės koalicija ir anarchistų požiūriai šios partijos atžvilgiu. Išvados. Naudota literatūra.


Įvairiuose istorijos laikotarpiuose galime rasti pavyzdžių, kuriuose aiškiai matomas prigimtinis žmogaus noras priešintis tam, kas jo nuomone yra neteisinga. Dabartinėse, iš pirmo žvilgsnio gerai veikiančiose demoktratinio aparato valstybėse, tenka susidurti su piliečių nepasitikėjimo valdžia rodikliais. Tai veda į gilesnius procesus, kuriuos būtų galima apibrėžti kaip anarchizmą, kuris didelį vaidmenį vaidindamas nacionalinėse valstybese, būtent XXI amžiuje ima plėstis ir bendrai sklisti visuose pasaulio regionuose.

Šio darbo pagrindinis tikslas ir yra aptarti anarchijos politologinę raišką XXI amžiuje, išskiriant dėmėsį Graikijai, kur anarchija yra itin išplitusi. Bus siekiama išanalizuoti anarchijos įtaką bei jos poveikį visai Graikijos politinei sistemai, atskleidžiant pagrindines šalies anarchijos organizacijas ir jų veiklą.

Tyrimo objektas – Graikijos valstybės anarchistai, jų organizacijos, jų veiklos bruožai, taip pat ir pagrindiniai įvykiai, lėmę pertvarkas visoje Graikijoje.

Trumpai pristatyti anarchizmo teorijos pagrindus ir tyrinėtojų klasifikacijas.

Pristatyti XXI amžiaus aktyvias Graikijoje anarchistų organizacijas, išanalizuoti jų veiklą.

Ištirti didžiausius anarchistinius judėjimus ir įvykius, stebint kokią įtaką tai padarė Graikijos gyvenimui.

Ižanalizuoti Graikijos radikaliosios partijos „Syriza“ įtaką ir anarchitų požiūrius į šią partiją.

Ši tema šiandieniniame pasaulio įvykių kontekste yra itin aktuali, kadangi anarchistų veiklos bruožų galima pastebėti visuose pasaulio regionuose. Tema plati ir mažai aptarta, pilna įvairiausių prieštarų ir paradoksų, todėl reikia stengtis kuo geriau suprasti vykstančią situaciją ir mėginti ją išanalizuoti.

Darbo stuktūrą sudaro įvadas, turinys, penkios teorinio dėstymo dalys, aptariančios pagrindinius anarchizmo bruožus, Graikijos anarchistinių organizacijų, taip pat ir radikaliosios kairės partijos veiklas ir įtaką bendram gyvenimui. Toliau išvados ir literatūros sąrašas.

Šiam darbui naudota literatūra nėra itin plati – nėra mokslinės literatūros, kuri tinkamai atskleistų situaciją Graikijoje, todėl tenka jos ieškoti pačių anarchistų kuriamuose puslapiuose, nepriklausomos spaudos portaluose, internetinėse bibliotekose, todėl dauguma šaltinių yra internetiniai.

Anarchizmo oficialus terminas ir politinė teorija atsiranda XIX amžiuje, tačiau pačios apraiškos, be termino apibrėžimo, gali būti kildinamos nuo pat seniausių laikų. Net ir Aristotelis savo politiniuose veikaluose anarchiją aprašė kaip tam tikrą nenorą paklusti valdžiai, tačiau šis požiūris jo veikaluose geriausiai būtų siejamas su vergų atitikmeniu, kurie pasipriešinę vėliau valstybėje sukuria betvarkę.

Kaip pačią santvarką anarchiją galime apibrėžti kaip bet kokį valstybės egzistavimo atmetimą, valstybė šiuo aspektu sukelia tik grėsmę individui, jo saviraiškai ir laisvėms. Pati anarchija stengiasi atmesti ir nepripažinti jokių valstybinių institucijų ar jų priimamų įstatymų. Ypač skeptiškai žiūrima į vasltybės reguliavimo sistemą, kišimasi į privačią žmogaus gyvenimo erdvę. Robert Nozick – buvęs Harvardo universiteto filosofijos profesorius, „Anarchija, Valstybė ir Utopija“ knygos autorius teigia, jog aplink individą reikia nubrėžti tam tikrą liniją, kuri atskiria jo moralinę erdvę, todėl niekam negalima, o ypač valstybei, jos peržengti. Kaip ir rodo tam tikri istorijos laikotarpiai, galime teigti, kad valstybės aparatas karts nuo karto peržengdavo šią individo moralinę liniją, todėl ir kildavo tam tikri sukilimai ir įvairūs pasipriešinimai. Siekiant geriau suprasti anarchizmą, tokius istorinius įvykius kaip Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, Reformaciją ir daugelį kitų būtų galima sieti su anarchizmo, kaip pagrindinių žmogaus laisvių užtikrinimo, principu. Tačiau tų laikų visuomenėse dar nebuvo tokios terminologijos apibrėžties, kuri leistų tokių sukilimų ir maištų apraiškas apipavidalinti ir sukonkretinti. Kaip jau ir buvo minėta, šis terminas ir ideologija atsiranda tik XIX amžiuje ir atneša pagrindinį tikslą išsilaikiusį iki šių dienų – skatinti žmones sukilti veikti bendram tikslui, siekiant sugriauti valdžios autoriteto gniaužtus.

Anarchizmas. (2016 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/anarchizmas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:38