Anatomijos konspektas


Kuo panasi kaulinio ir kremzlinio audiniu sandara. Kvepavimo funkcijoje dalyvaujantys raumenys.

Biologijos konspektas. Anatomijos egzaminas pasiruošimas. Anatomijos mokslo apibrėžimas, jo skirstymas ir reikšmė. Anatomijos tyrimo metodai. Žmogaus kūno ašys ir plokštumos. Anatomijos terminai. Žmogaus sistematinė padėtis. Epiteliniai audiniai dengiamasis ir liaukų epitelis. Purus jungiamasis audinys, riebalinis audinys, retikulinis audinys, skaidulinis audinys. Kraujo sudėtis ir reikšmė. Kaulinio ir kremzlinio audinio sandara bei reikšmė. Raumeninis audinys lygusis raumeninis audinys, širdies ruožuotasis raumeninis audinys. Skeleto ruožuotojo raumeninio audinio sandara. Raumeninės skaidulos susitraukimo mechanizmas. Nervinio audinio sandara ir reikšmė. Kaulo vystymasis. Kaulo sandara. Kaulo cheminė sudėtis. Kaulų forma, kaulų klasifikavimas. Kaulų amžiaus ypatumai. Kaulų jungtys, jų klasifikavimas. Sąnario sandara. Sąnarių klasifikavimas. Sąnarių paslankumas ir jų ypatumai susiję su amžiumi. Adaptaciniai sportininkų kaulų pakitimai. Sporto įtaka kaulų augimui. Sportininkų kaulų jungčių adaptacija. Kaukolės veidinės dalies kaulai ir jungtys. Kaukolės smegeninės dalies kaulai ir jų jungtys. Kaukolės skliautas ir pamatas. Kaukolės angos, kanalai, ertmės, ančiai, landos bei juos formuojantys kaulai. Stuburas. Stuburo kaulų jungtys. Stuburo linkiai. Stuburo judesiai. Krūtinės ląstos kaulai ir jų dalyvavimas kvėpavimo funkcijoje. Viršutinės galūnės kaulai, jungtys ir judesiai. Apatinės galūnės kaulai, jungtys ir judesiai. Dubens sandara. Pėdos skliautas. Raumens sandara. Pagalbiniai raumenų įtaisai. Raumenų pavadinimai. Raumenų klasifikavimas. Raumenų amžiaus ypatumai. Raumenų tonusas. Raumenų būklės. Raumenys antagonistai ir sinergistai. Raumens jėga ir jos sukimo momentas. Raumens darbas. Svertinis raumenų darbo principas. Galvos ir kaklo raumenų sandara bei funkcijos. Krūtinės raumenų sandara ir funkcijos. Kvėpavimo funkcijoje dalyvaujantys raumenys. Pilvo raumenų sandara ir funkcijos. Nugaros raumenų sandara ir funkcijos. Viršutinės galūnės raumenų sandara ir funkcijos. Apatinės galūnės raumenų sandara ir funkcijos. Raumenų sistemos adaptacija prie fizinių krūvių. Žmogaus organizmo kraujagyslių sistema. Kraujagyslių sienelės sandara. Anastomozės. Širdies topografija, išorinė sandara, kraujagyslės. Širdies sienelės sandara.


Anatomija - tai biologijos mokslo šaka, nagrinėjanti kūno formą, sandarą ir jo atskirų struktūrų tarpusavio santykį. Anatomija skirstoma į: makroskopinę - tiria žmogaus kūno sandarą be optikos pagalbos; mikroskopinė, arba histologija (gr. histos-audinys, logos- mokslas). Tai mokslas, tiriantis gyvūnų ir žmogaus organizmo mikroskopinę struktūrą. Makroskopinė anatomija skirstoma į: sisteminę anatomiją; topografinę anatomiją (skeletotopiją; sintopiją; holotopiją); plastinę (paviršiaus) anatomiją; regioninę anatomiją; funkcinę anatomiją; klinikinę anatomiją; patologinę anatomiją; lyginamąją (evoliucinę) anatomiją.

Eksperimentinis morfologinis metodas; Lavono (skrodimas, preparavimas); Gyvo žmogaus: apžiūra (priklauso ir endoskopija); apčiuopa; išklausymas (auskultacija); barbenimas (perkusija); peršvietimas Rentgeno spinduliais; echoskopija; kompiuterinė tomografija; branduolio magnetinis rezonansas; antropometrija.

Ašys: 1. Stačioji (vertikalinė); 2. Strėlinė (sagitalinė); 3. Skersinė (transversalinė). Plokštumos: 1. Strėlinė (sagitalinė); 2. Kaktinė (frontalinė); 3. Gulsčioji (horizontalinė). Svarbiausi judesiai apie ašis: Apie skersinę ašį: lenkimas/tiesimas; Apie strėlinę ašį: atitraukimas/pritraukimas; Apie vertikalinę: sukimas, nugręžimas/atgręžimas. Terminai: Vidurinės strėlinės plokštumos atžvilgiu: dešinysis/kairysis; vidinis/šoninis. Kaktinės plokštumos atžvilgiu: Priekinis/užpakalinis; Gulsčiosios plokštumos atžvilgiu: viršutinis/apatinis. Galūnių taškai nustatomi pagal tai, kiek jie nutolę nuo galūnės prisitvirtinimo prie liemens vietos: artimasis/tolimasis.

Nervinio audinio sandara ir reikšmė. Nervinis audinys - organizmo struktūrų visuma, priiminėjanti dirginimus iš išorės ir kūno vidaus, analizuojanti juos ir siunčianti atsakomuosius impulsus į organus, valdydama ir derindama organizmo funkcijas. Nervinis audinys susideda iš nervinių ląstelių (neuronų), kurios priima dirginimus, skleidžia (generuoja) juos į nervinį impulsą, perduoda juos kitoms nervų arba audinių ląstelėms, ir pagalbinių ląstelių - gliocitų, atliekančių atraminę, apsauginę, išskiriamąją (sekrecinę) ir mitybos (trofinę). Nervinis audinys yra labai diferencijuotas, palaiko organų bei sistemų tarpusavio ryšius su aplinka, t.y. sieja ir jungia funkcijas (integruoja) ir atlieka organizmo adaptaciją. Nervinis audinys sudaro centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenų) ir periferinės nervų sistemos (mazgų, nervų ir receptorių bei efektorių) pamatą. Fiziologiniu požiūriu nervinė sistema skirstoma į somatinę ir autonominę. Somatinė nervų sistema įnervuoja ruožuotuosius griaučių raumenis, o autonominė - ruožuotąjį raumeninį širdies audinį, neruožuotąjį raumeninį audinį ir liaukas.

Kaulų amžiaus ypatumai. Ilgieji kaulai auga lėtai. Gemalo periodu prasidėjęs jų augimas užsibaigia apie 20 metus. Visą gyvenimą kaulinis audinys yra ir formuojasi. Tai yra kaulų persitvarkymas. Pirmiausia kaulas persitvarko augdamas ilgyn ir storyn. Tai struktūrinis persitvarkymas. Taip kaulas persitvarko, kol pasiekia savo formą ir dydį, būdingą suaugusiam organizmui. Susiformavęs kaulas toliau persitvarko, nes kaulinis audinys, kaip ir kiti audiniai, sensta ir turi atsinaujinti. Primename, kad mergaitės bręsta greičiau negu berniukai. Tai nenuostabu, nes įvairūs kaulėjimo centrai mergaičių kauluose chronologiškai atsiranda ankščiau. Reikia pažymėti, kad pastebimi individualūs taip vadinamo griaučių amžiaus skirtumai, kurie to pačio chronologinio amžiaus vaikų grupėje tarp atskirų individų gali skirtis 3 ir daugiau metų. Intensyvus kaulinio audinio tankiojo sluoksnio storėjimas ir mechaninio patvarumo didėjimas vyksta iki 6-7 metų amžiaus. Po to, iki 14 metų, kaulų tankiojo sluoksnio storėjimas praktiškai nevyksta, o po 14 metų iki 18 metų vėl pasireiškia kaulų tvirtėjimo procesas. Galutinis griaučių sistemos sukaulėjimas baigiasi moterims apie 17-21 metus, vyrams - apie 19-25 metus. Skirtingų griaučių dalių kaulai kaulėja skirtingu laiku. Pavyzdžiui, stuburo sukaulėjimas užsibaigia apie 20-25 metus, o stuburgalio - net apie 30 metus, plaštakos kaulai - apie 6-7 metus, riešo kaulai - apie 16-17 metus, apatinių galūnių kaulai - apytiksliai apie 20 metus. Dubens kaulai 7-8 metų amžiuje pilnai suauga, o 9 metų išryškėja dubens struktūros skirtumai būdingi mergaitėms ir berniukams. Visumoje, dubens formavimasis priartėja prie suaugusiųjų struktūros apie 14-16 metus. Nuo šio amžiaus dubuo gali atlaikyti pakankamai didelius apkrovimus. Reikšmingus pakitimus dėl amžiaus patiria galvos skeletas. Momenėlių užsidarymas įvysta 1-2-aisias gyvenimo metais, o kaukolės siūlių suaugimas - 4-aisias metais.

  • Biologija Konspektai
  • 2014 m.
  • 19 puslapių (17512 žodžių)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 92 KB
  • Anatomijos konspektas
    10 - 4 balsai (-ų)
Anatomijos konspektas. (2014 m. Rugsėjo 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/anatomijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:56