Angliavandeniai ir mityba


Sveikatos savarankiškas darbas.

Všį mokykla „ art of beauty “ higieninės kosmetikos kosmetiko hkk13 specialybė. Eglė savulienė angliavandeniai ir mityba. Darbą tikrino dėstytoja Lina Pakalniškienė. Pagrindiniai mitybos elementai. Sočiosios riebiosios rūgštys. Cheminė angliavadenių klasifikacija. Angliavandeniai maisto produktuose Angliavandeniai. Skaidulinės maisto medžiagos. Maistinių skaidulų kiekis maisto produktuose. Bendras maistinių skaidulų kiekis proc. Pagrindiniai mitybos principai susiję su angliavandeniais.   Glikeminis indeksas GI. Angliavandeniai ir dieta. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai primena.


Maisto angliavandenių virškinimas yra jų hidrolizė iki monosacharidų. Augaliniai produktai ya svarbiausias angliavandenių (celiuliozės, krakmolo, sacharozės) šaltinis. Gyvulinės kilmės maisto produktuose angliavandenių (glikogeno, laktozės) būna daug mažiau. Kai subalansuotas maisto racionas, apie 50 ( žmogaus paros kilokalorijų sudaro angliavandeniai.

Angliavandeniai pradedami skaidyti burnoje. Veikiamos seilių (-amilazės, krakmolo ir glikogeno molekulės skyla į tarpinius mažesnės molekulinės masės junginius – dekstrinus ir maltozes. Dalinė polisacharidų hidrolizė burnoje trunka neilgai – kol maistas kramtomas. Skrandyje angliavandeniai neskaidomi, nes seilių amilazę inaktyvuoja rūgščios sultys, o skrandžio gleivinės ląstelės neišskiria angliavandenius skaidančių fermentų. Krakmolas ir glokogenas virškinami plonojoje žarnoje, kur vykstajų hidrolizė etminio ir membraninio virškinimo būdu. Ertminį angliavandenių virškinimą katalizuoja kasos ( ir (-amilazės, kurios nutraukia (-(1,4)-glikozidines jungtis. Maiste esančiuose polisachariduose monosacharidų molekulės esti sujungtos ne tik (-(1,4)-, bet ir (-(1,6)-glikozidinėmis jungtimis, kurias ir katalizuoja amilo-(1,6)-gliukozidazė. Pastarajai veikiant, polisacharidai skyla iki oligosacharidų ir maltozės, kurie patenka į enterocitų kutikulę. Kai vyksta membraninis virškinimas, katalizuojant kasos (-amilazei ir (-glikozidazėms, adsorbuotoms ant enterocitų paviršiaus, minėti angliavandeniai skyla iki gliukozės. Sacharozę, laktozę ir maltozę hidrolizuoja membranų sacharazė, laktazėir maltazė atitinkamai iki gliukozės ir fruktozės, gliukozės ir galaktozės ir dviejų gliukozės molekulių. Jei yra sacharazės ir laktazės genetinio aktyvumo defektas, pasiriškia intolerancija atitinkamai sacharozei ir laktozei (kartu būna sacharozurija ir laktozurija).

Į žmogaus organizmą su augaliniu maistu patenka celiuliozė. Virškinimo trakto fermentai paprastai veikia (-glikozidines jungtis, todėl celiuliozės, kurioje gliukozės molekulės sujungtos (-glikozidinėmis jungtimis, nehidrolizuoja. Jos dalis suskyla veikiant žarnyno mikroorganizmų fermentams. Nesuvirškinta celiuliozė atlieka mechaninio dirgiklio, skatinančio žarnų peristaltiką, vaidmenį.

Membraninio virškinimo sistema struktūriniu ir funkciniu požiūriu glaudžiai kontaktuoja su rezorbcijos sistema. Šios abi sistemos sudaro savotišką virškinimo – pernešimo konvejerį.

Monosacharidai gliukozės, fruktozės ar galaktozės pavidalu rezorbuojasi plonojoje žarnoje. Tai aktyvus fiziologinis procesas, kuriame dalyvauja natrio jonai ir pernešėjai – permeazės. Varomoji šio pernešimo jėga – natrio jonų koncentracijos gradientas, kurį sudaro aktyvi membranų Na+ ,K+-ATFazė (natrio „siurblys“). Enterocituose esti fruktozės su galaktoze pernešimo sistemų. Analogiškai gliukozė reabsorbuyojasi inkstų kanalėliuose.

Rezorbuoti monosacharidai pro vartų veną patenka į kepenis. Vykstant angliavandenių apykaitai, svarbiausias vaidmuo tenka gliukozei. Didesnė gliukozės dalis kepenyse fosforilinama iki gliukozės-6-fosfato, kuris vartojamas glikogeno sintezei, pentoziniame cikle ir kt. Dalis gliukozės nesusilaiko kepenyse ir krauju patenka į audinius bei organus, kur vartojama sintezės procesams ir energetiniams poreikiams. Kai žmogus gauna daug angliavandenių, pagausėja acetil-KoA (aerobinė glikolizė) ir NADFH2 (pentozinis ciklas), kurie reikalingi riebiųjų rūgščių sintezei. Kepenų ir riebaliio audinio ląstelės angliavandenių perteklių vartoja riebiųjų rūgščių sintezei. Tai vienas iš būdų išsaugoti gliukozę organizme.

10. Sveikos mitybos rekomendacijos (Metodinės rekomendacijos. Mokomoji knyga), Vilnius 2011

Angliavandeniai ir mityba. (2016 m. Spalio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/angliavandeniai-ir-mityba.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 25 d. 09:20