Angliavandenių ir baltymų apykaita


Kori ciklas. Baltymu apykaitos reguliavimas. Glikoneogenezė susidarymas.

Chemijos aprašymas. Angliavandenių apykaita. Angliavandenių funkcijos. Co2 ir h2o. Pieno rūgštis. Glikolizė vienintelė fermentinė sistema , skaidanti gliukozę anaerobinėmis sąlygomis. Krebso ciklą Trikarboskirūgščių ciklą. Angliavandenių apykaitos reguliavimas. Hipofizės hormonai. Skydliaukės hormonai. Angliavandenių sintezė. Glikoneogenezė. Glikoneogenezė. Glikoneogenezė skiriasi nuo glikolizės šiais pagrindiniais bruožais. Kori ciklas. Kori ciklu. Trikarboksirūgščių ciklas Krebso ciklas. Trikarboksirūgščių ciklas. Baltymų apykaita. Susidaręs Amoniakas neutralizuojamas kepenyse ir verčiamas šlapalu. Šlapalas yra galutinis baltymų apykaitos produktas. Baltymų funkcijos. Baltymų skirstymas. Atneštas cholesterolis į kepenis panaudojamas. Kreatinino susidarymas ir jo vaidmuo organizme. Šlapimo rūgštis. Susidaro trimis būdais. Baltymų apykaitos reguliavimas. Lygis – ląstelinis. Lygis – tarpląstelinis. Lygis – neurohumoralinis. Homocisteinas - HC. Uždegiminai baltymai. Ūmios fazės baltymai. CRB C – reaktyvinio baltymo nustatymas. Bilirubino susidarymas. Aminorūgštys – baltymų struktūriniai monomerai.


Reguliacinė funkcija; angliavandeniai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą – kai kurie hormonai yra glikoproteiniai, pvz., hipofizinis hormonas tirotropinas.

Netiesiogiai angliavandeniai yra svarbūs fermentinei katalazei. Kai kurie fermentai yra glikoproteinai. Be angiavandeninės dalies tokie fermentai yra neaktyvūs.

Angliavandeniai yra svarbūs kitų junginių sintezei. Žmogaus organizme iš jų sintetinamos riebalų rūgštys, pakeičiamosios aminorūgštys, nukleorūgštys ir ko fermentai.

Glikolizė – gliukozės skaldymas kepenyse. Glikolizė vyksta anaerobinėmis ir aerobinėmis sąlygomis: aerobinėmis sąlygomis susidaro – 2 molekulės piruvynuogių rūgšties; anaerobinėmis sąlygomis susidaro – 2 molekulės piruvynuogių rūgšties, iš kurių po to susidaro 2 molekulės laktato. Toliau piruvynuogių rūgštis dekarboksilinama ir acetil-CoA (acetilkofermentoA) padedamas įsijungia į Krebso ciklą (Trikarboskirūgščių ciklą). Krebso cikle gliukozė suskaldoma iki redukuoto H2, O2 ir H2O bei išsiskiria 36 ATP molekulės.

1. Insulinas – baltyminės kilmės hormonas, mažinantis gliukozės koncentraciją kraujyje. Insulinas skatina lipogenezę. 60-80g gliukogeno žmogus turi kepenyse.

Kaip mažina: nukreipia gliukozę į kepenis; pagerina kepenų membranų laidumą gliukozei; pagerina fermento gliukozė-6-fosfatazės aktyvumą kepenyse; gliukozės perteklių kepenų ląstelėse verčia lipidais.

2. Gliukagonas – kasos hormonas didina gliukozės koncentraciją kraujyje gliukoneogenozės keliu (Korri ciklas). Tai yra gliukozė sintezuojama, iš neangliavandenių medžiagų,pvz, pieno rūgšties, kai kurių aminorūgščių, iš riebiųjų rūgščių.

3. Adrenalinas – tai antinkščių liaukos hormonas, didina gliukozės koncentraciją kraujyje. Pagerina fermento fosforilazės aktyvumą ir šis fermentas skaldo gliukagoną iki gliukozės.

4. Hipofizės hormonai – didina gliukozės koncentraciją kraujyje, per kitas endokrinines liaukas.

5. Skydliaukės hormonai – ir didina ir mažina gliukozės koncentraciją kraujyje, tiroksinas, kalcitocinas, tiotironimas.

Gliukozės koncentracija kraujyje – 3,3-5,5mmol/l

Nepakankamas kiekis fermento gliukozės-6-fosfatozės kepenyse. Būdingi požymiai: vystosi hipoglikemija; didėja lipidų skilimas; daugėja cholesterolio ir riebiųjų rūgščių; padidėja lipoproteinų koncentracija kraujyje; kepenyse ima kauptis gliukozės-6-fosfatas, jis dažnai skyla į piruvynuogių rūgštį arba pieno rūgštį, o šios rūgštys sukelia acidozę.

Nepakankamas kiekis fermento fosforilazės. Būdingi požymiai: kraujyje stebima didelė lipidų koncentracija, kepenys riebėja, sustoja augimas, gali išsivystyti rūgštinė ph terpė; būdinga hipoglikemija, kuriai būdinga prakaitavimas, traukuliai, nuovargis.

Nepakankamas kiekis arba aktyvumas fermento fosforilazės raumenyse. Gliukogenas neskaldomas, o ima kauptis raumenyse.

Glikoneogenezė – tai procesas, kurio metu žmogaus organizmas pradeda gaminti gliukozę iš neangliavandenių, daugiausia iš aminorūgščių, laktato, glicerolio.

Ne kiekvienas junginys gali būti panaudojamas gliukoneogenezei. Tam kad tiktų gliukozei sintetinti, jis turi būti paverčiamas oksalacetatu. Tačiau jei šis virsmas nevyksta, toks junginys gliukoneogenezei netinkamas. Pvz., žmogaus organizme nėra fermentų, verčiančių acetil-CoA oksalacetatu, todėl giukozės nesintetinama nei iš acetil-CoA, nei iš kitų jį gaminančių junginų.

  • Chemija Aprašymai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (2662 žodžiai)
  • Chemijos aprašymai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Angliavandenių ir baltymų apykaita
    10 - 5 balsai (-ų)
Angliavandenių ir baltymų apykaita. (2015 m. Gruodžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/angliavandeniu-ir-baltymu-apykaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:45