Ankstyvoji graikų natūrfilosofija


Filosofijos konspektas. Mileto mokykla Talis , Anaksimenas , Anaksimandras. Herakleitas iš Efeso. Elėjos mokykla Ksenofanas , Parmenidas , Zenonas. Atomistai Demokritas , Leukipas. Pasaulis sudarytas iš nematomų , nedalomų dalelių atomų. Platonas 428. Modelis , idėja , tikslas. Objektyviuoju idealizmu. Aristotelis 384. Formos medžiagos priežasties tikslo atžvilgiu. Renė dekartas 1596. Loginiu mąstymu. Frencis beikonas 1561 1626. Stabų filosofija. Prigimtinis stabas. Olos stabas. Turgaus st. Teatro st. Johnas lockeas 1632. Imanuelis kantas 1724. Georgas vilhelmas hegelis 1770.


Sielos individualumas yra kuriamas ir prigimtas. Siela labai mažai priklauso nuo išorinio pasaulio įtakojimo. Sielos individualumas formuluoja išorinio pasaulio matymą.

Pagal Sokratą, kūnui vadovauja protinga žmogaus siela ir tai patvirtina kūno racionalūs (protingi) veiksmai.

Nepaliko rašytinių šaltinių, bet apie jį rašo jo mokiniai.

Jis kovojo su savo demonu, tarėsi su juo, siekė atjungti jusles.

Sokratas sakė, kad žmogui tartis su siela trukdo jo aistros. Visame kame turi būti saikingumas.

Žmoguje reikia ieškoti žmogaus.

Pagal Sokratą: tik tai žinantis žmogus geba atskirti gėrį nuo blogio. Ir jei kas nors padarė nusikaltimą, tai padarė tai iš nežinojimo.

Išlikę 32 dialogai, 12 laiškų.

Yra atskira mokslo šaka – Platonologija.

Laikomas vienu pagr. Krikščionybės pradininku.

Platonui labai didelį akademinį įspūdį paliko Sokratas. Jis visą gyvenimą svarstė jo pagr. 4 teorijas.

Pagr. 4 tiesos: 1) Dorybė – tai žinojimas; 2) Žinojimo esmė – pažinti kaip reikia gyventi; 3) Kas tai yra tiesa, gėris ir grožis? (Pozicijos su tiesos paieška: 1. Ar apskritai įmanomas mokslas? 2. Ar egzistuoja tikros ir nekintančios žinios? 3. Kas tai yra socialinis teisingumas? Ar jis yra įmanomas valstybėje? ); 4) Kaip žmogus ir ką gali pažinti protu?

Konkretūs daiktai nefiksuoja tikslių žinių, jas gali fiksuoti tik bendrybės, tik bendrosios sąvokos.

Katė, kaip tokia, neegzistuoja daiktų pasaulyje.Sąvoka- žmogus, neegzistuoja, bet egzistuoja patys konkretūs žmonės.

Visi daiktai yra tam tikros bendros sąvokos apraiška, pasireiškimas. Būtent bendrybės dėka, konkretybė yra toks ir ne kitos mokslas. Bendrybė yra daikto MODELIS, IDĖJA , TIKSLAS ir IDEALAS.

Visi atskiri daiktai dalyvauja ne vienoje, o keliose idėjose. Platonas tai vadina daugiabiškumu.

IDĖJA-absoliutas, idealus dalykas, o konkretūs daiktai be išimties nėra tobuli.

Dialoge „Valstybė“ teigė, kad tarp visų idėjų egzistuoja tobulos valstybės idėja, kurią žmogus gali pažinti protu. Bet egzistuoja bet, valstybėj turi vadovauti filosofas.

Teigė, kad idėjos egzistuoja objektyviai, visiškai nepriklauso nuo žmogaus sąmonės, idėjos gyvena hiperuranijoje. Idėjas jis vadina daiktais, o realiuosius, tikruosius daiktus-šešėliais.

Mito „Olos“ alegorijoje teigia, kad žmogus nieko nemoka ir nežino, matydami daiktų šešėlius mano, kad tai tikrieji daiktai. Iliuzija suvokiama kaip tikrovė.

Pažinimo kelias yra nelengvas, kupinas kančių ir tai yra labai sudėtinga.

Žmonės kurie žino daug, bendravime yra paprasti.; Kuo kvailesnė visuomenė, tuo protingas žmogus atrodo kvailesnis.

Platonas savo idėjų teorija, kuri vadinama objektyviuoju idealizmu, siekė įrodyti: 1) žmogaus proto pažinimo svarbą; 2) yra tikros nekintančios žinios; 3) tobulėjimo idėja.

Protą iškelia virš juslių. Platonui rūpi amžinas ir nepriklausomas grožis.

Žinojimas nėra pojūtis, nes žinios be suvokimo yra niekas.

Atstovauja objektyviajam idealizmui.

Teigia, kad negali egzistuoti daiktas ir jo esmė atskirai, kad žmogus protu privalo pažinti daikto esmę, kuri glūdi pačiame daikte.

Aristotelis laikomas pačiu seniausiu socialogu, enciklopedinio žinojimo (išsilavinimo) žmogumi, Jo hobis – gamtos mokslai. Pirmasis, kuris išdėsto savo mintis, kaip mokslinį traktatą.

  • Filosofija Konspektai
  • 2015 m.
  • 6 puslapiai (3124 žodžiai)
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 109 KB
  • Ankstyvoji graikų natūrfilosofija
    10 - 8 balsai (-ų)
Ankstyvoji graikų natūrfilosofija. (2015 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/ankstyvoji-graiku-naturfilosofija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:27